tiesa.com
LIETUVIAI PASAULYJE
„Apsisnarglėjęs ir įkaušęs britas aludėje turi daugiau pasitikėjimo ir apie save galvoja kur kas geriau, nei išsilavinęs ir gabesnis, tačiau nevisavertiškumo jausmo kamuojamas lietuvis. Aš nenoriu, kad mano vaikai būtų tokie.“ B. Jakučionytė
Vaikų ateitis buvo vienas iš kriterijų, lėmusių Birutės apsisprendimą emi- gruoti. Asmeninio archyvo nuotr.
ir tokių, kurie dirba iš idėjos, padaro daugiau nei privaloma, negali žiūrėti pro pirštus.
– Pavyzdžiui? – Visai neseniai sužinojau apie iro-
nišką situaciją dienos centruose – sausio ir vasario mėnesiais jie liko be finansa- vimo, mat praėjusių metų projektas jau pasibaigęs, o naujo valdininkai dar nepatvirtinę. Šiuo laikotarpiu vaikai iš probleminių šeimų negali tose įstai- gose rasti užuovėjos, maisto, šilumos, nes dienos centrai du mėnesius tiesiog neveikia. Tačiau Ukmergės rajono Tulpiakie-
mio dienos centro darbuotojos nutarė pačios išlaikyti centrą tuos du žiemos mėnesius ir paskelbė internete, kad rei- kia paramos, kad trūksta paprasčiausių maisto produktų – duonos, grietinės, dešros. Jų pagalbos prašymu „Facebo- ok“ socialiniame tinkle pasidalijo šim- tai žmonių. Esu įsitikinus, kad ne vienas užsienyje gyvenantis lietuvaitis pervedė centrui pinigų ir palaikė moterų norą iš- laikyti jį veikiantį. Buvo surinkta pinigų ne tik maistui, užimtumo priemonėms, bet ir centro autobusėliui, kuris iš aplin- kinių kaimų kasdien susirenka ir atsive- ža beveik dešimt vaikų. Problema buvo išspręsta. Jeigu tos moterys būtų savo darbą atlikusios tik pagal pareigybines instrukcijas, to tikrai nebūtų įvykę.
– Atrodo, kad jūs gana gerai susi-
pažinusi su situacija Lietuvoje. Kaip tai pavyksta esant toli nuo tėvynės? – Aš labai daug keliauju po Lietuvą,
daug išgirstu iš pirmų lūpų. Vien spalio mėnesį aplankiau penkiolika Lietuvos miestų ir miestelių, vasarį – penkis. Da- riau susitikimus, savo knygų pristaty- mus. Taip pat bendrauju su pedagogais, kurie dalyvavo akcijoje „Kamštelių vajus“. Be to, gaunu daug laiškų, skambu-
čių, prašymų – kartais pasijuntu tarsi kokia ministrė ar prezidentė, kuri galėtų vienu mostu išspręsti visas problemas. Bet aš juk jokia politikė – eilinis žmo- gus, kaip ir visi. Tik gal dėl to žmonės tokie atviri su manimi?
– O kokia buvo jūsų išvykimo iš Lietuvos priežastis? – Buvo daug niuansų, bet apsispren-
dimą galutinai nulėmė tai, kai likau vie- na su keturiais vaikais, iš jų mažiausiam buvo vos metukai. Reikėjo greitai rasti sprendimą – pasirinkau emigraciją į Jungtinę Karalystę. Lietuvoje manęs taip pat netenkino
švietimo sistema. Pati turiu pradinių klasių mokytojo išsilavinimą, daugelis mano draugių daugiau nei dvidešimt metų dirba mokyklose. Per konkur- są „Kamštelių vajus“ akis badydavo
Nors buvo sunku, moteris sugebėjo susikurti širdžiai mielą gyvenimą. Asmeninio archyvo nuotr
pedagogų kompiuterio neišmanymas, negebėjimas įsisavinti naujausių tech- nologijų. Dabar laikai pasikeitė. Šiuo- laikiniai vaikai gimsta su kompiuteriais galvose ir mums jų niekada nepavyti. Kartais lyginu Lietuvos švietimo sis-
temą su moterimi, stovinčia ant bėgių ir įsakmiu balsu bandančia sustabdyti se- niausiai nurūkusį, pilną vaikų traukinį: „Ei, palaukit, aš čia vadovauju!“
– Bet, kaip sakoma, traukinys
nelaukia. – Ne. Ji jau niekada nespės į tą
traukinį. Ji nesugebės vaiko pritaikyti gyvenimui, kuriame pilna technologijų, nesuprantamų mokytojui. Be to, man nepatiko, kad mokykloje
mano vaikai buvo lyginami su kitais: tau – 10, tau – 9. Taip sukuriamas ne- visavertiškumo kompleksas, tau nuolat kalama į galvą, kad kitas už tave geres- nis. Vaiko pasiekimai turėtų būti lygina- mi su juo pačiu – ką šiandien išmokai naujo, ko vakar nemokėjai, ką šiandien pasiekei daugiau nei vakar.
– Kas dar netenkino Lietuvoje? – Mes turėjome šeimos verslą ir teko
akis į akį susidurti su kontroliuojančių įstaigų atstovais. Mačiau, kaip pami- nami įstatymai, kaip reikalai tvarkomi valstybinėse institucijose, o aš nieko negalėjau pakeisti. Buvo sunku gyventi tokioje aplinkoje. Buvau nusivylusi Lietuvos teisine, mokesčių, švietimo sistemomis. Akis badė korupcija ir po- licinės valdžios veiksmai. Socialinė politika Lietuvoje tokia,
kad žmogui, ištiktam bėdos, tenka pa- čiam tas bėdas ir spręsti. Kai likau viena
su keturiais vaikais, niekam nebuvo įdomu, ką jie valgys, iš ko ir kaip mes gyvensime. Į tokią padėtį patenka tūks- tančiai vienišų motinų, šeimų, patyrusių nelaimes, gaisrus, auginančių neįgalius vaikus. Lietuvoje jie sulaukia minima- lios pagalbos ir socialinės apsaugos, jeigu išvis sulaukia. Dar daug visokiausių niuansų lėmė
mano apsisprendimą. Ir anglų kalbos norėjau išmokti. Taip ir išvažiavome penkiese, kalbos nemokantys.
– Grįžkime prie šeimų, kurioms
trūksta socialinių įgūdžių. Gal tai irgi netinkamo ugdymo pasekmė? – Kažin ar vien mokytojo darbas
ugdyti socialinius įgūdžius – jis visko išmokyti negali. O norint tą problemą išspręsti tiesiog nereikia išradinėti dviračio, kas nuolat bandoma daryti Lietuvoje. Dviratis jau yra, tereikia sėsti ant jo ir važiuoti. Gal ir nepavysime tų valstybių, kurios jį išrado, tačiau bent gera linkme važiuosime. Yra gerų pavyzdžių, gerų modelių,
tereikia juos pritaikyti. Nukopijuokime Suomijos švietimo sistemą kad ir prieš dešimt metų ir pritaikykime Lietuvoje. Užaugo ne viena karta tokioje siste-
moje, kai visą laiką buvo kalama į galvą, kad kažkas su mumis negerai, kad kažko mums trūksta. Kokį turime rezultatą? Apsisnarglėjęs ir įkaušęs britas aludėje turi daugiau pasitikėjimo ir apie save galvoja kur kas geriau, nei išsilavinęs ir gabesnis, tačiau nevisavertiškumo jaus- mo kamuojamas lietuvis. Aš nenoriu, kad mano vaikai būtų tokie. Noriu, kad jie būtų laimingi, psichologiškai netrau- muoti, sveiki ir savimi pasitikintys.
2017 M. KOVO 9 – 15 NR. 397
13
Skyrybos
Lietuviai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, gali nutraukti santuoką ir negrįžę į Lietuvą. Pasirašius atstovavi- mo sutartį, visus reikalingus teisinius veiksmus atlieka asmeniui atstovaujantis advokatas Lietuvoje. Dažniausiai vykti į Lietuvą apskritai nereikia, santuoka nutraukiama nuotoliniu būdu. Paprasčiausia ir tikrai pigiausia san-
tuoką nutraukti bendru sutuoktinių susi- tarimu. Jei abu sutuoktiniai nusprendžia, kad santuokos nutraukimas jiems abiem priimtinas, sutaria, kaip pasidalys turtą, kaip po santuokos nutraukimo rūpinsis vaikais – geriausias sprendimas išsiskirti draugiškai. Skiriantis šiuo būdu nereikia rinkti jokių įrodymų, kaltinti vienas kito. Visas procesas užtrunka gana trumpai, palyginti su kitokiais skyrybų būdais. Advokatai paruošia keletą dokumentų, surenka reikalingas pažymas Lietuvo- je, jūs pasirašote prašymą teismui bei santuokos nutraukimo padarinių sutartį ir laukiate teismo sprendimo. Visas pro- cesas užtrunka vidutiniškai tris ar keturis mėnesius. Trukmė daugiausia priklauso nuo teismų darbo apkrovų Lietuvoje. Skyrybos dėl sutuoktinio kaltės – sudėtingesnis ir daugiau pinigų bei ner- vų kainuojantis skyrybų būdas. Tokios skyrybos užtrunka gana ilgai, o ir trukmę prognozuoti sudėtinga. Skyrybos dėl sutuoktinio kaltės nagrinėjamos vadina- mąja ginčo teisena. Šiuo atveju teismui teikiamas ne prašymas išskirti, o skyrybų ieškinys. Skyrybų ieškinys formuluoja- mas taip, kad atitiktų bendruosius ir spe- cialiuosius reikalavimus. Skyrybų byloje yra vertinami įvairūs įrodymai: pažymos apie sutuoktinių uždarbį, turimas turtas, informacija apie sutuoktinių kreditorius. Kitaip, nei skiriantis draugiškai, šiuo atveju reikės nurodyti ir santuokos nu- traukimo motyvus. Kartais teismas gali nuspręsti, kad sutuoktinių dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl ski- riantis ieškinio keliu gali tekti vykti į Lietuvą ir dalyvauti posėdyje. Jei įrodi- nėsite sutuoktinio kaltę, o sutuoktinis tai ginčys, į Lietuvą vykti tikriausiai teks. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl
šeimos iširimo tokiu atveju, jei įrodoma, kad būtent jis pažeidė savo sutuoktinio pareigas ir būtent dėl jo kaltės gyventi santuokoje tapo nebeįmanoma. Toks su- tuoktinio pareigų pažeidimas dažniausiai
pažeidžia ir teisės bei moralės normas. Tačiau reikia žinoti, kad šį pažeidimą proceso metu teks įrodyti pateikiant svarius įrodymus. Dažnai atsitinka taip, kad abu sutuoktiniai įrodinėja vienas kito kaltę. Tuomet gali būti priimtas spren- dimas, kad dėl santuokos iširimo kalti abu. Kas atsitinka, kai teismas priima sprendimą, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės? Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę, kitaip tariant, moralinę žalą, kaip ir turtinę, ku- rią patyrė bylinėdamasis. Svarbu tai, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį taip pat teks pagrįsti įrodymais. Retai pasitaikantis skyrybų būdas –
vieno sutuoktinio prašymu. Šiuo būdu skiriantis taikoma ypatingoji teisena. Tai atvejai, kai sutuoktiniai negyvena kartu jau metus ir yra įteisinę separa- ciją, nors tai pasitaiko itin retai. Skirtis vieno sutuoktinio prašymu galima, jei vienas iš sutuoktinių yra įkalinimo įstai- goje arba jis pripažįstamas nežinia kur esantis. Jeigu jūsų sutuoktinis susirgo nepagydoma sunkia psichine liga ir yra pripažintas neveiksniu, tuomet taip pat galėsite išsiskirti vieno sutuoktinio prašymu. Esminis tokio skyrybų būdo aspektas yra tai, kad tas sutuoktinis, ku- ris prašo skyrybų, niekuo nekaltina kito sutuoktinio, o tiesiog neturi galimybės su juo išsiskirti draugiškai abiejų prašymu. Taip pat svarbu suprasti, kad jeigu jūs tiesiog šiaip daugiau nei metus gyve- nate atskirai ir nėra aukščiau išvardytų aplinkybių – vieno sutuoktinio prašymu išsiskirti negalėsite. Reikės rinktis arba draugišką būdą, arba kreiptis į teismą su ieškiniu. Kad ir kokį būdą skirtis pasirinktu-
mėte, galite pradėti procesą neišvykdami iš Jungtinės Karalystės. Atstovaujami profesionalių advokatų būsite tikri, kad proceso eiga bus kiek įmanoma sklandi.
Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į profesionalią „IB Service“ komandą.
„IB Service“ Ltd 44
El. p.
info@ibservice.co.uk Darbo valandos: I–V 9:00–17:30; VI 10:00–14:00
020 8536 0065; 079 4135 8555
Page 1 |
Page 2 |
Page 3 |
Page 4 |
Page 5 |
Page 6 |
Page 7 |
Page 8 |
Page 9 |
Page 10 |
Page 11 |
Page 12 |
Page 13 |
Page 14 |
Page 15 |
Page 16 |
Page 17 |
Page 18 |
Page 19 |
Page 20 |
Page 21 |
Page 22 |
Page 23 |
Page 24