10


2017 M. KOVO 9 – 15 NR. 397 Kūnui ir sielai


Stresas darbe veikia sveikatą ir į gera, ir į bloga


NAUJAUSI TYRIMAI rodo, kad stresinis darbas gali lemti ankstyvą mirtį. Arba ją atitolinti. Seniai žinomas faktas, kad didelis


stresas, patiriamas darbe, gali per ke- lerius metus smarkiai paveikti žmogų – ir kaip asmenį, ir kaip specialistą. Dabar mokslininkai nustatė, kad dir- bantiesiems didelio streso sąlygomis yra didesnė tikimybė turėti sveikatos problemų ir mirti anksti, palyginti su tais žmonėmis, kurie, pavyzdžiui, dirba lanksčiu darbo grafiku ir turi galimybę daugelį sprendimų priimti patys.


Alaus joga: viskas dar keisčiau, nei pamanėte


ALUS – kaip kava ar raudonasis vy- nas – yra vienas iš tų paradoksalių gė- rimų: kenksmingų, tačiau periodiškai pagarbinamų dėl jo naudos sveikatai. Pavyzdžiui, kai kurie moksliniai tyri- mai rodo, kad alus gali pagerinti sme- genų funkciją, sustiprinti kaulus ir net padėti atsigauti po treniruotės. Tačiau jei pamanėte turėsiantys


pagrįstą priežastį po jogos treniruotės traukti tiesiai į aludę, nuvilsime – o gal pradžiuginsime?! Kalbant apie alaus jogą omenyje turima visai ne tai.


Ši praktika atsirado Vokietijoje


– tuo turbūt nereikėtų stebėtis – ir dabar gerina visus populiarumo rekordus Australijoje. Alaus jogos (arba bogos – nuo „beer yoga“) madą propaguojanti kompanija „BierYoga“ labai rimtai žiūri į savo misiją. „Tai smagu, bet tikrai nejuokinga“,


– tvirtina viena jos įkūrėjų sertifikuo- ta jogos mokytoja Jhula. Gal ir tikrai nėra iš ko juoktis,


jeigu šią keistą jogos atšaką prakti- kuojantys aistruoliai, keisdami vieną pozą po kitos, sugeba rimtais veidais periodiškai siurbčioti alų. Kokia iš to nauda sveikatai – kitas


klausimas. Nors alaus jogos išradėjai tvirtina, kad tai dviejų amžių senumo filosofijų sąjunga, „terapija protui, kūnui ir sielai“, veikiausiai sveikiau būtų pasilikti alų atokvėpiui po tre- niruotės. Visų pirma dėl to, jog al- koholis tikrai nėra tinkamas vandens pakaitalas. Be to, didžiąją dalį jogos pozų sunku išlaikyti ir visiškai blai- viam žmogui, taigi bandyti balansuoti su buteliu ant galvos gali būti net pavojinga. Nepaisant smarkiai ginčytinos


naudos sveikatai, alaus jogos mada at- ėjo. O ar ilgai išsilaikys, pamatysime.


Šokoladas sveikiau už vaisius


DAR LABIAU skanėstui iš kakavos pupelių nusileidžia sultys pakeliais, įsitikinę Didžiosios Britanijos medikai. Kiek kartų gyvenime esame girdėję


– padėk saldainius į šalį, geriau suval- gyk obuolį? Pasirodo, šis patarimas nėra jau toks geras. Britų mokslininkų nuomone,


šokoladas gali būti naudingesnis už šviežius vaisius, nes jame yra daugiau gerai savijautai svarbių medžiagų. Kaip pabrėžia specialistai, vaisiai, ku- riuos šiais laikais perkame, toli gražu netrykšta vitaminais, o gamyklinėse sultyse yra labai daug cukraus. Tuo metu šokolade antioksidantų bei kitų labai svarbių medžiagų gerokai dau- giau nei vaisiuose bei vaisių sultyse, taigi šiuo atžvilgiu šokoladas yra vie- nareikšmiškai sveikesnis. Kokių konkrečių naudingų me-


džiagų yra šokolade? Vitaminų PP, B1 ir B2, E, taip pat mineralų: kalcio, ma- gnio, natrio, kalio, fosforo, geležies. Tiesa, įspėja mokslininkai, sveiku


gali būti laikomas tik toks šokola- das, kuriame yra gana daug kakavos – idealiausia, jei ne mažiau kaip 60 procentų.


Created by Pressfoto - Freepik.com


Indianos (JAV) universiteto specialistai septynerius metus tyrė 2 363 į septintą dešimtį įžengusius žmones. Visi jie priklausė 10 000 abiturientų grupei, tirtai dar 1957-aisiais. Per visą šį laiką tiriamieji buvo reguliariai apklausiami iki pat 2011 metų – mokslininkai rinko duomenis apie jų išsilavinimą, profesinę ir emocinę patirtį. Ir patys paskutiniai rezultatai parodė, kad tiems amerikiečiams, kurie savo darbe beveik nieko nekontroliavo, tikimybė mirti buvo 15,4 procento didesnė, palyginti su žmonėmis, turėjusiais ne tokį įtemptą darbą. Tyrėjai taip pat atskleidė, kad dar- buotojams, turintiems galimybę vado- vautis savo sprendimais atsakingame darbe, mirties tikimybė buvo net 34


procentais mažesnė nei žmonėms, iš kurių darbe nereikalaujama beveik jokios atsakomybės. Mokslininkai, išanalizavę surink-


tus duomenis, daro išvadą, kad stresas turi akivaizdžių neigiamų pasekmių darbuotojo sveikatai tuo atveju, jeigu žmogus negali savarankiškai priimti sprendimų. O štai streso kupinas dar- bas, kurį žmogus atlieka remdamasis savo sprendimais, gali būti sveikatai netgi naudingas. Specialistų žinutė darbdaviams:


leiskite darbuotojams patiems nusi- statyti tikslus, darbo grafiką, leiskite jiems kuo dažniau vadovautis asmeni- niais sprendimais, užuot piršę savus, ir jie rečiau sirgs.


TIESA


tiesa.news


Staigmena! Nėštumas trunka ne devynis mėnesius


ŠIAURĖS KAROLINOS (JAV) uni- versiteto mokslininkai suabejojo tra- dicine nuostata, kad moters nėštumas trunka devynis mėnesius. Ir tikrai: naujausių tyrimų rezultatai


parodė, kad normalus nėštumas turėtų trukti vienu mėnesiu ilgiau – tai yra dešimt. Iš mokslininkų stebėtų 125 besi-


laukiančių moterų tik 4 procentai mo- tinomis tapo nustatytu laiku. Apie 70 procentų nėščiųjų pagimdo po tyrimo ultragarsu nustatytos datos praėjus dešimčiai dienų. Visa tai, anot ameri- kiečių specialistų, reiškia, kad dešimt mėnesių trunkantį nėštumą derėtų lai- kyti norma. Tradiciškai manoma, kad moters nėštumas trunka apie 40 savaičių, arba


280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinio menstruacijų ciklo pradžios (kadangi tiksli pastojimo diena paprastai sunkiai nustatoma, tai vienintelis patikimesnis būdas apskaičiuoti gimdymo datą). Kūdikis, gimęs anksčiau kaip 37-ąją savaitę, laikomas neišnešiotu, gimęs po 43 savaičių – pernešiotu. Dabar mokslininkai tuo smarkiai


abejoja. Juo labiau kad su kiekvienais savo gyvenimo metais moteris nešioja kūdikį viena diena ilgiau. Tai yra kuo vyresnė nėščioji, tuo ilgiau trunka nėštumas. Jeigu moteris pati pasaulį išvydo


sverdama daugiau nei dauguma kūdi- kių, ji savo mažylį nešios ilgiau: kie- kvienas 100 g papildomo svorio pride- da po vieną papildomą nėštumo dieną.


Page 1  |  Page 2  |  Page 3  |  Page 4  |  Page 5  |  Page 6  |  Page 7  |  Page 8  |  Page 9  |  Page 10  |  Page 11  |  Page 12  |  Page 13  |  Page 14  |  Page 15  |  Page 16  |  Page 17  |  Page 18  |  Page 19  |  Page 20  |  Page 21  |  Page 22  |  Page 23  |  Page 24