tiesa.com ikina stotelė Ligita Pikturnaitė nesigaili


paklausiusi pažįstamų rekomenda- cijų ir įsikūrusi Bristolyje. Asmeninio archyvo nuotr.


„Už kambario nuomą per mėne- Šioje kavinėje – „Amberstone“ – galima gauti cepelinų ir šaltibarščių. Facebook nuotr. Flickr nuotr.


greta miesto atidaręs pramogų parką suaugusiesiems ir savo darbais atsklei- dęs visuomenės ydas. Čia laisvalaikį praleisti nusprendusiesiems buvo siūlo- mos tokios atrakcijos, kaip šiurkšti oro uosto apsaugininkų asmens apžiūra, policijos persekiojimas. Vienas iškal- bingiausių parko eksponatų – į avariją su arklių kinkiniu ir moliūgo karieta patekusios Pelenės muliažas, kuriai niekas neskuba padėti, tačiau fotogra- fuoja minia paparacų. Bristolis savo pavyzdžiu įrodė,


kaip menas gali nugalėti blogį: miesto dalyje, kurioje anksčiau karaliavo nusi- kalstamumas, narkomanija ir kitos blo- gybės, ėmus rengti grafičių festivalius ji ilgainiui pavirto menininkų oaze. „Vietiniai pasakojo, kad anksčiau


ten kojos nebuvo galima įkelti, o dabar pilna įvairiausių galerijų ar kavinių, šioje dalyje reziduoja menininkai“, – pasakojo G. Stočkūnaitė. Lietuvė atvira: Bristolyje pragyve-


nimo išlaidos gana didelės, pagal tai jis mažai kuo nusileidžia Londonui. Merginai už kambario nuomą per mė- nesį tenka pakloti 400 svarų sterlingų. Tiesa, namas – centre, šioje miesto da- lyje tai mažiausia kaina, pigiau surasti praktiškai neįmanoma. „Mieste ne tik viskas puikiai iš-


vystyta, jis dar yra ir labai gražus, puiki gamta, vaizdai. Matyt, visa tai ir kelia Bristolio vertę“, – samprotavo Gabrielė. Tarp jos Bristolyje sutiktų lietuvių


– daugiausia Jungtinėje Karalystėje išsilavinimą įgiję ir kvalifikuotą darbą dirbantys specialistai. Bet tai nereiškia, kad darbą šiame mieste garantuoja tik britiškas aukštojo išsilavinimo diplomas. „Žinau, kad yra tautiečių, dirbančių


statybose ar maitinimo įstaigose, kai kas dirba pasiuntinukais. Studentams irgi


veiklos susirasti nesunku – jie laukiami visur. Ir išvis, kiekvienas norintysis čia nepražus“, – apibendrino studentė.


Studentų cigaretės nedomina Gera ar bloga gyvenamoji vieta? Atsakymas priklauso nuo to, su kuo da- bartinius namus lyginsite. Ridas Rim- kus Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą viešėjo dar būdamas nepilnametis, kai lankė Leicesteryje, Vidurio Anglijoje, gyvenančius giminaičius. Tas miestas jaunuoliui dėl didelių kultūrinių skirtu- mų (Leicesteryje daugiau nei pusė gy- ventojų yra azijiečiai ar jų palikuoniai) padarė slogų įspūdį. O dabar Bristolio universitete mechaninę inžineriją studi- juojantis lietuvis jaučiasi tarsi patekęs į kitą šalį.


„Bristolis yra labai jaukus miestas


– jame tarsi sklando gera atmosfera, teigiama energija, – tikina Ridas. – At- rodo, kad visko čia yra užtektinai, visko nei per daug, nei per mažai. Viešosiose vietose netrūksta mielų ar net šypseną sukeliančių akcentų, studijų kokybė gera, žmonės, atrodo, pasirinkę teisin- gas vertybes. Apsigyvenęs čia netgi susisiekiau su giminaičiais Leicesteryje ir raginau juos atvažiuoti. Manau, kad šiame regione yra ne mažiau galimy- bių nei kitose Jungtinės Karalystės vietose.“ Po studijų R. Rimkus dar randa


laiko darbui: anksčiau dirbo viešbuty- je, dabar naktiniame klube. Pastaroji veikla – ne tik darbas, bet ir pramoga, šypsosi jis. Rido manymu, pietvakarių Anglijo-


je galėtų įsikurti daugiau lietuvių iš kitų miestų, įskaitant ir Londoną. „Manau, kad tokio tipo miestas


yra labiau tinkamas gyventi dėl dau- gelio priežasčių, taip pat kultūringos aplinkos. Gal jie čia būtų laimingesni,


Apibūdindama miestą Gabrielė


Stočkūnaitė išskiria menininkų gausą. Asmeninio archyvo nuotr.


nekankintų rutina“, – sako studentas, per beveik trejus metus viešumoje pra- silenkęs vos su keliais tautiečiais ne iš akademinės bendruomenės. Lietuvių jaunimas čia linkęs burtis į


atskiras grupes – tiek realybėje, tiek ir „Facebook“. „Negalima sakyti, kad mes vengia-


me kitų, – skuba patikinti R. Rimkus. – Tiesiog skiriasi pokalbių temos. Toje grupėje vyrauja skelbimai apie parduo- damas cigaretes, o mus domina visai kiti dalykai. Norime reprezentuoti savo šalį, išlai-


kyti tradicijas. Bandėme sukurti univer- siteto lietuvių bendruomenę, bet mūsų per mažai – mūsų čia nestudijuoja tiek, kiek, pagal universiteto reikalavimus,


minimaliai reikia bendruomenei.“ „Labai smagu, kad pernai Bristolio universitete su visai kitu tikslu viešėju- si Lietuvos ambasadorė Asta Skaisgiry- tė inicijavo susitikimą su mumis, siūlė visapusišką pagalbą jeigu sumanytume kurti bendruomenę“, – tęsia pasakoji- mą vaikinas ir pabrėžia, jog oficialios organizacijos nebuvimas netrukdo vietos lietuviams susitikti. „Juk svar- biausia noras“, – šypsosi. Pats Ridas, baigęs studijas, paliks


Bristolį, mat pokalbio su „Tiesa“ die- ną gavo žinią iš prestižinio Ciuricho universiteto Šveicarijoje, priėmusio lietuvį magistro studijoms. Bet jis taip pat neatmeta galimybės ateityje grįžti į Lietuvą. „Gal liksiu Šveicarijoje, gal įsikur-


siu Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjun- gos šalyje, bet į Jungtinę Karalystę ka- žin ar grįšiu – manau, iš jos pasisėmiau labai daug ir ji man tapo neįdomi“, – atvirai kalba R. Rimkus.


Brangina ryšį su Lietuva Ligitą Pikturnaitę į Bristolį atvedė


pažįstamų bendraamžių rekomendaci- jos, pagal kurias šis miestas – tiesiog puikus jaunam ir žinių trokštančiam žmogui.


„Kalbos pasitvirtino: pilna jaunimo,


miestas niekada nemiega, čia yra ką veikti, tiesiog tvyro meniška nuotaika“, – nesigaili patikėjusi Ligita. O ir vietos žmonės įdomūs, skirtingi,


labai nevengiantys


eksperimentuoti. „Tai itin akivaizdu, kai imi lyginti


su Lietuva, – tikino matematiką studi- juojanti ir naktiniame klube barmene dirbanti mergina. – Čia visuomenė laisvesnė. O galbūt tik Bristolio centre, kuriame aš praleidžiu daugiausia laiko, nes čia pat – mano universitetas, namai, darbas.“ Tik atvykusiai iš Lietuvos Ligitai


pasirodė, kad viskas beprotiškai bran- gu, ypač būstas.


sį tenka pakloti apie 350, maistui ir pramogoms reikia dar apie 150 svarų sterlingų, – skaičiuoja ji. – Maistas, beje, kainuoja beveik tiek pat, kaip ir Lietuvoje. Pramogos – irgi. Vilniuje kainos labai panašios.“ Į jį, beje, L. Pikturnaitė sako grįžtanti


bent kelis kartus per metus. „Stengiuosi palaikyti glaudų ryšį su Lietuva, joje likusiais artimaisiais, draugais“, – sako. Bristolyje lietuvė neieškojo tautie-


čių bendruomenės, mat jų aplink ir taip nemažai: iš 5 bute gyvenančių studentų keturi yra lietuviai ir vienas Singapūro pilietis. Tačiau L. Pikturnaitė įsitikinu- si, kad mūsiškiai neturėtų užsidaryti vieni nuo kitų ir, progai pasitaikius, burtis bent į mažas kompanijas. „Ir aš tokiai grupelei priklausau, –


pasakoja. – Susiformavo draugų ir ben- draminčių branduoliukas – stengiamės susirasti ir susipažinti su naujai atvyks- tančiais lietuviais, susitinkame ir pami- nime valstybines šventes, tokias kaip Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji... Man atrodo, ryšys su Lietuva yra svarbus ir savo tradicijų užmiršti negalime.“ „Be to, aš negaliu gyventi be lietu-


viškos virtuvės, – su šypsena prisipa- žįsta Ligita. – Neretai parsivežu iš Lie- tuvos maisto produktų, nors jų galima įsigyti ir Bristolyje – toliau nuo miesto centro yra lietuviška kavinė.“ Kaip ir dauguma studentų, ji dirba


tam, kad reikėtų mažiau sukti galvą dėl pinigų, tačiau prioritetas – mokslai. Ypač tiems, kurie atvyko studijuoti iš svetur.


„Darbas – vėliau, dabar reikia


mokytis“, – sako paskutiniame kurse studijuojanti, tačiau rimto darbo pasiū- lymo iš investicinio banko „JP Mor- gan“ jau sulaukusi ir į Londoną sparnus kelsianti lietuvaitė. Ligita neatmeta galimybės, jog vie-


ną dieną grįš gyventi į Lietuvą ir gimti- nėje panaudos sukauptą patirtį. „Man Lietuva labai svarbi. Kaskart


sugrįžus smagu matyti, kaip ji auga, sugeba kuo nors nustebinti, – sakė L. Pikturnaitė. – Bet kol kas liksiu Jungti- nėje Karalystėje, nes čia tikrai daugiau galimybių. Padirbėsiu, užsidirbsiu pinigų, sukaupsiu patirties, o paskui – žiūrėsim!“


TEMA


2017 M. VASARIO 23 – KOVO 1 NR. 395


7


Page 1  |  Page 2  |  Page 3  |  Page 4  |  Page 5  |  Page 6  |  Page 7  |  Page 8  |  Page 9  |  Page 10  |  Page 11  |  Page 12  |  Page 13  |  Page 14  |  Page 15  |  Page 16  |  Page 17  |  Page 18  |  Page 19  |  Page 20  |  Page 21  |  Page 22  |  Page 23  |  Page 24