tiesa.com


LIETUVIAI PASAULYJE


„Lietuva ir lietuviai nėra geografinė sąvoka. Galima gyventi kaime ir būti tikru kosmopolitu, bet galima gyventi Londono centre ir toliau savo nosies nematyti.“ Edita Mildažytė


kad tik savo kilme jie ir gali būti įdo- mūs kitiems. Tada prasideda atvirkš- tinis procesas – grįžimas prie šaknų. Kitaip tariant, ateina asmenybės branda. Tai, kad šiandien tokioje teritori-


joje gyvena tokio dydžio populiacija, yra drama. Bet ne piliečių, o valdžios, nesugalvojančios, ką daryti, kad žmo- nėms čia būtų įdomu gyventi. Kita vertus, jeigu sovietų valdymo


laikais būtų leista išvažiuoti, būčiau pirma susikrovusi lagaminą ir išvy- kusi. O šiandien manęs su lazda iš Lietuvos neišvarysi!


– Nėra ko bėgti – gyvename


Europoje, savo noru prie jos prisijungėme. – Dar Vytauto laikais turėjome


progą ateiti ten, kur dabar esame. Ačiū Dievui, kad galų gale atėjome – nors ir su tam tikromis pasekmėmis. Norėjome būti Europos Sąjungos


dalimi suvokdami, kad stojame į tur- tingųjų klubą būdami neturtingesni už senbuvius. Akivaizdu, kad kurį laiką šveisime prikaistuvį – netapsi iš karto bajoru ten, kur juo niekada nebuvai. Nieko nėra be kainos. Praradus nekal- tybę daugiau niekam jos nepadovano- si. Bet atrasi kažką naujo.


– Ką Jūs manote apie tuos, kurie


išvyko ir Lietuvą iš svetur mato ir piešia tik tamsiomis spalvomis? – Visų pirma tai paties žmogaus nebrandumas. Jis nepažįsta Lietuvos arba tas pažinimas baigiasi sulig jo kaimo, miesto kvartalo, senamiesčio, kuriame gyveno, ribomis – mažu savu pasaulėliu. Galbūt jam atrodo, kad kitas mažas pasaulėlis kur nors Londono priemiestyje yra gerokai kokybiškesnis, nors kelias valandas


Paskutiniame savo projekte


žurnalistė atskleidžia Lietuvos ir lietuvių įtaką įvairioms pasaulio šalims. LRT nuotr


reikia trenktis iki darbo vietos. O gal pabandžius tą pritaikyti Lietuvoje – apsigyvenus Šalčininkuose, kasdien važinėti dirbti į Vilnių – ir čia galima susikurti tokią kokybę? Tačiau jis apie tai net nesvarsto. Jis menkina Lietuvą – tai, kas jį užaugino, – visai ne dėl to. Jis menkina pirmiausia save ir bando slėptis. Mano, kad būnant žmogumi iš niekur ir užsimaskavus aplinka jį gerbs labiau... Bet tai natūralu. Gamtoje esti pri- sitaikymas: vabalas bando būti pana- šus į lapą, kad jo nesulestų paukštis, grybas prisitaiko prie medžio, kad jo nepastebėtų voverė, – juk nėra stiprus ir negali apsiginti. Žmogaus galva yra unikali. Jeigu


tau kažkas nepatinka, nebūtina apie tai rėkauti. Be to, Lietuvoje gyvena įvairiausių kultūrų žmonės, kurie gali


įvardyti milijoną priežasčių, kodėl ši šalis yra tokia nuostabi. O lietuviai, kurie tiesiog išvažiavo


gyventi, dirbti ir užsidirbti sau bei savo šeimoms, yra verti pagarbos. Jie tiesiog pasinaudojo laisve, sa- vuoju pasirinkimu. Taip, tarp jų yra nelaimingų, kad tenka gyventi svetur, bet žmogaus gyvenimas per trumpas dešimt kartų skirtis. Jeigu jau padarei sprendimą, save išrovei iš čia, kažkur prigijai, įsitvirtinai, tai kam vėl viską kartoti iš naujo? Kataklizmo atveju galima bėgti, bet susikurtos saugios aplinkos ir draugijos nepersiveši. Širdžiai mieli žmonės yra tai, kas brangiausia. Ten, kur jie, ten bus geriausia ir man. Dėl to aš nenoriu niekur važiuoti iš Lietuvos.


– Dabar pradėjote naujausią


projektą – laidų ciklą „Lietuvos kolumbai“. Ieškote Lietuvos ir jos piliečių ryšių su įvairiausiomis šali- mis, mūsiškių įtakos joms. Ką nau- jo apie lietuvius išmokote dirbdama šį darbą? – Tas darbas dar nebaigtas, jis jau


trunka ilgiau nei metus ir reikalauja labai daug dėmesio bei jėgų. Ir kai tik jį užbaigsiu, žinau, kad tai bus naujo kelio pradžia. Lygiai taip pat buvo rašant knygą „Pasimatymas su Lietuva“: domiuosi vienu dalyku, o atrandu kitus, tai nepriklauso nuo mano valios. Apie lietuvius ir Lietuvą ką nors


naujo sužinau kasdien. Pavyzdžiui, filmuojant „Lietuvos kolumbus“ man tapo aišku, kas sieja Vilnių su Alber- tu Einšteinu bei Zigmundu Froidu. O pažįstamas kolekcininkas parodė dokumentą, liudijantį, kad pilietinį karą Rusijoje pralaimėję baltieji bėgo į Konstantinopolį, likę be tėvynės, į kurią galėtų grįžti, apsimetė lietuviais ir net įkūrė Turkijoje netikrą Lietuvos atstovybę. Vien ši istorija atskiro ci- klo verta.


– Tuo mes ir gražūs – savo


istorija? – Meilė priklauso nuo žiūrinčiojo


akių. Raudona yra labai graži spalva, bet kažkam ji gali nublankti prieš pil- ką. Papūga nebus gražesnė už žvirblį, jeigu tu nuolat esi apsuptas papūgų, o žvirblį matai retsykiais. Pabuvus il- gesnį laiką Pietų Europos kurortuose taip pasiilgsti skandinaviškos vėsos.


Skyrybos


Lietuviai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, gali nutraukti santuoką ir negrįžę į Lietuvą. Pasirašius atstovavi- mo sutartį, visus reikalingus teisinius veiksmus atlieka asmeniui atstovaujantis advokatas Lietuvoje. Dažniausiai vykti į Lietuvą apskritai nereikia, santuoka nutraukiama nuotoliniu būdu. Paprasčiausia ir tikrai pigiausia san-


tuoką nutraukti bendru sutuoktinių susi- tarimu. Jei abu sutuoktiniai nusprendžia, kad santuokos nutraukimas jiems abiem priimtinas, sutaria, kaip pasidalys turtą, kaip po santuokos nutraukimo rūpinsis vaikais – geriausias sprendimas išsiskirti draugiškai. Skiriantis šiuo būdu nereikia rinkti jokių įrodymų, kaltinti vienas kito. Visas procesas užtrunka gana trumpai, palyginti su kitokiais skyrybų būdais. Advokatai paruošia keletą dokumentų, surenka reikalingas pažymas Lietuvo- je, jūs pasirašote prašymą teismui bei santuokos nutraukimo padarinių sutartį ir laukiate teismo sprendimo. Visas pro- cesas užtrunka vidutiniškai tris ar keturis mėnesius. Trukmė daugiausia priklauso nuo teismų darbo apkrovų Lietuvoje. Skyrybos dėl sutuoktinio kaltės – sudėtingesnis ir daugiau pinigų bei ner- vų kainuojantis skyrybų būdas. Tokios skyrybos užtrunka gana ilgai, o ir trukmę prognozuoti sudėtinga. Skyrybos dėl sutuoktinio kaltės nagrinėjamos vadina- mąja ginčo teisena. Šiuo atveju teismui teikiamas ne prašymas išskirti, o skyrybų ieškinys. Skyrybų ieškinys formuluoja- mas taip, kad atitiktų bendruosius ir spe- cialiuosius reikalavimus. Skyrybų byloje yra vertinami įvairūs įrodymai: pažymos apie sutuoktinių uždarbį, turimas turtas, informacija apie sutuoktinių kreditorius. Kitaip, nei skiriantis draugiškai, šiuo atveju reikės nurodyti ir santuokos nu- traukimo motyvus. Kartais teismas gali nuspręsti, kad sutuoktinių dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl ski- riantis ieškinio keliu gali tekti vykti į Lietuvą ir dalyvauti posėdyje. Jei įrodi- nėsite sutuoktinio kaltę, o sutuoktinis tai ginčys, į Lietuvą vykti tikriausiai teks. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl


šeimos iširimo tokiu atveju, jei įrodoma, kad būtent jis pažeidė savo sutuoktinio pareigas ir būtent dėl jo kaltės gyventi santuokoje tapo nebeįmanoma. Toks su- tuoktinio pareigų pažeidimas dažniausiai


pažeidžia ir teisės bei moralės normas. Tačiau reikia žinoti, kad šį pažeidimą proceso metu teks įrodyti pateikiant svarius įrodymus. Dažnai atsitinka taip, kad abu sutuoktiniai įrodinėja vienas kito kaltę. Tuomet gali būti priimtas spren- dimas, kad dėl santuokos iširimo kalti abu. Kas atsitinka, kai teismas priima sprendimą, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės? Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę, kitaip tariant, moralinę žalą, kaip ir turtinę, ku- rią patyrė bylinėdamasis. Svarbu tai, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį taip pat teks pagrįsti įrodymais. Retai pasitaikantis skyrybų būdas –


vieno sutuoktinio prašymu. Šiuo būdu skiriantis taikoma ypatingoji teisena. Tai atvejai, kai sutuoktiniai negyvena kartu jau metus ir yra įteisinę separa- ciją, nors tai pasitaiko itin retai. Skirtis vieno sutuoktinio prašymu galima, jei vienas iš sutuoktinių yra įkalinimo įstai- goje arba jis pripažįstamas nežinia kur esantis. Jeigu jūsų sutuoktinis susirgo nepagydoma sunkia psichine liga ir yra pripažintas neveiksniu, tuomet taip pat galėsite išsiskirti vieno sutuoktinio prašymu. Esminis tokio skyrybų būdo aspektas yra tai, kad tas sutuoktinis, ku- ris prašo skyrybų, niekuo nekaltina kito sutuoktinio, o tiesiog neturi galimybės su juo išsiskirti draugiškai abiejų prašymu. Taip pat svarbu suprasti, kad jeigu jūs tiesiog šiaip daugiau nei metus gyve- nate atskirai ir nėra aukščiau išvardytų aplinkybių – vieno sutuoktinio prašymu išsiskirti negalėsite. Reikės rinktis arba draugišką būdą, arba kreiptis į teismą su ieškiniu. Kad ir kokį būdą skirtis pasirinktu-


mėte, galite pradėti procesą neišvykdami iš Jungtinės Karalystės. Atstovaujami profesionalių advokatų būsite tikri, kad proceso eiga bus kiek įmanoma sklandi.


Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į profesionalią „IB Service“ komandą.


„IB Service“ Ltd 44


El. p. info@ibservice.co.uk Darbo valandos: I–V 9:00–17:30; VI 10:00–14:00


 020 8536 0065; 079 4135 8555


2017 M. VASARIO 23 – KOVO 1 NR. 395


13


Page 1  |  Page 2  |  Page 3  |  Page 4  |  Page 5  |  Page 6  |  Page 7  |  Page 8  |  Page 9  |  Page 10  |  Page 11  |  Page 12  |  Page 13  |  Page 14  |  Page 15  |  Page 16  |  Page 17  |  Page 18  |  Page 19  |  Page 20  |  Page 21  |  Page 22  |  Page 23  |  Page 24