8
2017 M. VASARIO 16–22 NR. 394
ANGLIJOS GYVENIMO YPATUMAI
tiesa.news
tiesa.com
ANGLIJOS GYVENIMO YPATUMAI
„Sugrįžti reikia visiems: ir tiems, kurie Lietuvoje, ir tiems, kurie išvykę, ir tiems, kurie valdžioje, ir tiems, kurie ne.“ Alvydas Žabolis
Šis pareiškimas opozicijoje su-
kėlė audringą reakciją. Daugeliui iškilo klausimas, kokius žingsnius Lietuvos valstybė žengia siekdama sukurti palankesnę reemigracijos aplinką. Ir nors nei G. Burokienė, nei Ž. Pavilionis negalėjo pateikti realaus veiksmų plano, politikė patikino, kad Seime „bandoma dėliotis prioritetus“, mąstoma, kaip sėkmingai integruoti emigrantų vaikus, kuriama speciali programa dienos šviesą turėtų išvysti jau vasario pabaigoje.
Į Lietuvą sugrįžti reikia visiems
Finansininko Alvydo Žabolio ma-
nymu, iš Lietuvos tiesiogiai ar simbo- liškai išvykę yra daugelis. „Sugrįžti reikia visiems: ir tiems,
kurie Lietuvoje, ir tiems, kurie išvykę, ir tiems, kurie valdžioje, ir tiems, kurie ne. Negalimas tik vieno sugrįžimas. Visų sugrįžimas į Lietuvą nėra utopija, bet realybė“, – įsitikinęs verslininkas. Tam pritarė ir „Investuok Lietuvo-
je“ generalinis direktorius Mantas Ka- tinas. Jis mano, kad didesnė už emi- grantų sugrįžimą utopija būtų, jei iš Lietuvos niekada niekas neišvažiuotų. „Niekas nėra utopija. Reikia daryti
Debatai opia tema „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė“ sulaukė didžiulio dėmesio. Organizatorių nuotr.
Debatų „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė” metu emigrantai grįžo į Lietuvą
Barbora Grigaliūnaitė
ARTĖJANT LIETUVOS valstybės atkūrimo 99-osioms metinėms, užsie- nyje gyvenantys tautiečiai buvo pa- kviesti dalyvauti debatuose opia ir kartu provokuojama tema „Sugrįžtan- ti Lietuva: utopija ar realybė“. „Po Lietuvos Jungtinė Karalystė
yra labiausiai lietuvių apgyvendinta šalis, – kalbėjo renginyje dalyvavusi Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Ka- ralystėje (JK) Asta Skaisgirytė. – Juo- kaujant galima teigti, kad Londonas – trečiasis didžiausias lietuvių miestas po Vilniaus ir Kauno. Jungtinėje Kara- lystėje gyvena net 8 procentai Lietu- vos – įvairiais skaičiavimais, nuo 170 ir 200 tūkstančių lietuvių emigrantų. Visi jie labai glaudžiai susiję su Lietu- va. Tai – tikri žmonės su savo likimais, mąstymu ir požiūriu į gyvenimą.“ Pasak ambasadorės, į JK pasibeldęs
Debatų moderatorius Igoris Vasi- liauskas. Organizatorių nuotr.
„Brexit“ jiems visiems tapo akstinu permąstyti savo gyvenimą ir ateities planus šioje šalyje. O Lietuvai – tai proga bent dalį tautiečių pasikviesti grįžti namo.
Ir tikrai: Lietuvos ambasadoje Lon-
done vykęs renginys sulaukė ne tik JK gyvenančių lietuvių dėmesio, bet ir Lietuvos politikų atsako. Salė lūžo nuo susirinkusiųjų, debatus tiesiogiai transliavo naujienų portalas
Delfi.lt, o karštoje diskusijoje dalyvavo globaliai Lietuvai atstovaujantys tautiečiai – kartu svarstė, ar dar ne per vėlu susi- grąžinti tai, kas jau, atrodo, prarasta.
Amžinas klausimas: grįžti ar negrįžti? Debatų, kuriuos moderavo Igoris
Vasiliauskas, dalyviai pasiskirstė į dvi priešingų nuomonių stovyklas – „Grįžimas – tai utopija“ bei „Grįžimas – realybė“. Diskusijos tema buvo bene toks pats amžinas klausimas, kaip būti ar nebūti, tačiau abi pusės, kurias skyrė simbolinė pilkų plytų siena, įti- kinamai ir tvirtai išsakė savo pozicijas „už“ ir „prieš“. Pozityviąją pusę debatuose gynė iš
Lietuvos atvykę LR Seimo nariai Žygi- mantas Pavilionis ir Guoda Burokienė, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas bei „Žaboliui ir partneriams“ vadovaujantis Alvydas Žabolis.
Vietos diasporai atstovavo JK lie-
tuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, JK Lietuvių jaunimo sąjungos prezidentė Laura Hanning- Scarborough, Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Marius Raugalas ir tiesiogiai iš JAV interneto ryšiu – LRS Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis. „Utopijos“ stovyklą taip pat
palaikė Lietuvos finansų analitikų asociacijos prezidentas Eladijus Ki- rijanovas, nors juokais pabrėžė, kad gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje tikrai galėtų atstovauti abiem diskusi- jos pusėms.
Pozicija „už“: grįžimas įmanomas Pasak Ž. Pavilionio, kad emigran-
tus būtina skatinti grįžti į Lietuvą, sutaria visi šiuo metu Seime dirbantys politikai. Jie jau nebesvarsto reemi- gracijos svarbos, bet ieško būdų ją paversti realybe: Seime vėl keliamas emigrantams ypač svarbus dvigu- bos pilietybės klausimas, kuriama emigrantų reintegracijos strategija,
identifikuota institucijų, kurios emi- grantams padėtų grįžti į tėvynę, stoka, informacijos ir paramos trūkumas. „Apsvarstysime net referendumo galimybę“, – dalijo pažadus Vilniaus Naujamiesčio vienmandatėje apy- gardoje, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys lietuviai, išrinktas politi- kas, priklausantis Seimo Migracijos komisijai. Anot parlamentaro, šiuo metu iš
Lietuvos išvažiuoja šalies ateitis „kar- tu išsiveždama ir mūsų ateitį, kurios galime ir nebeturėti.“ „Jeigu mes nesusigrąžinsime bent
dalies šios ateities, Lietuvos gali tie- siog nebelikti“, – savo nuomonę dėstė Ž. Pavilionis. Kolegai pritarė Lietuvos valstie-
čių ir žaliųjų sąjungos narė Guoda Burokienė. Ji į emigrantus nusprendė kreiptis tiesiogiai ir emocingai. „Aš tikiu, kad Lietuvoje gera
gyventi. Aš tikiu, kad jūs ten norite gyventi. Lietuvoje yra ne tik Vilnius ir Kaunas, bet ir regionai, kuriuos jūs atvažiavę prikelsite, nes jūsų ten labai reikia. Tik jūs tą galite padaryti“, – kalbėjo renginio viešnia.
darbus, ir viskas yra įmanoma“, – tiki vyras. Jis prisipažino, kad Lietuva visuomet tikėjo, tačiau tik išvykęs gyventi į užsienį suprato, kokia tėvynė jam brangi. M. Katino teigimu, į Lietuvą jau
grįžta daugybė talentingų, verslių, jau- nų žmonių. „Investuok Lietuvoje“ gali pasidalyti įkvepiančiomis jų sėkmės istorijomis, kurios dėl Lietuvą ir emi- grantus dažnai skiriančių klaidinamų stereotipų kartais pasimeta viešojoje erdvėje. „Į Lietuvą žmonės grįžta, – kal-
bėjo M. Katinas, – ir tuo pačiu metu išvyksta. Mūsų siekis turėtų būti, kad šis santykis būtų toks pats.“ Lietuva, poziciją „už“ gynusio
debatų dalyvio teigimu, pastaraisiais metais intensyviai kuria naujas darbo vietas. „Tačiau dauguma jų – didžiuo- siuose miestuose, – pripažįsta M. Katinas. – Ši problema būdinga ne tik mūsų šaliai, tai daugelio valstybių problema.“ Pasak A. Žabolio, sugrįžimas pra-
sideda nuo pačių mažiausių dalykų. Vienas iš jų – dalyvavimas rinkimuo- se. Vien šis veiksmas, verslininko nuomone, įrodo, kad asmuo aktyviai dalyvauja sprendžiant savos valstybės likimą. „Tie, kas save laiko lietuviais, da-
lyvauja rinkimuose. Jei galiu balsuoti, galiu keisti tai, kas vyksta Lietuvoje“, – aiškino A. Žabolis. Lietuvos finansų analitikų asocia-
cijos prezidentas Eladijus Kirijanovas per debatus išliko lakoniškas. „Šiuo metu, kai Londone yra 16.16 valandų, sugrįžtanti Lietuva vis dar yra utopi- ja, – konstatavo jis. – Tačiau galime kažką padaryti, kad tai taptų realybe.“ „Turiu pripažinti, kad iš finan- sinės pusės dabar į Lietuvą grįžti
neapsimoka, – su šypsena kalbėjo E. Kirijanovas. – Tačiau aš gyvenu Lietu- voje, ten mano šeima, vaikai ir verslas. Noras grįžti yra, noras priimti irgi yra.“
Trūksta teigiamų pokyčių Pasak Lietuvių bendruomenės
(JKLB) pirmininkės Dalios Asana- vičiūtės, užsienyje gyvenantys lietu- viai nori, kad juos išgirstų, o išgirdę – suprastų. „Šie debatai yra globalios Lietu-
vos rankos tiesimas lokaliai Lietuvai, nubrėžto brūkšnio tarp „jie“ ir „mes“ trynimas“, – kalbėjo ji. „Mes nesame pirmieji, kurie išva-
žiavo, tačiau nesame ir tie, kuriuos valstybė nori trūks plyš susigrąžinti. Yra daug projektų, tačiau nėra nė vienos institucijos, kuri dirbtų būtent grįžimo klausimu“, – emigrantų grį- žimo galimybe netikinčiųjų poziciją gynė D. Asenavičiūtė. Jos teigimu, dabar emigracijoje gyvenančius lie- tuvius net informacija iš Lietuvos pa- siekia ne visada taip sklandžiai, kaip norėtųsi. „Esame nemaloniai nustebinti, kad
kai Lietuvai kažko iš mūsų reikia, tai pastebime sumažėjusiose sąskaitose, „Sodrai“ nuskaičiavus pinigus“, – piktinosi JKLB pirmininkė. Ji pabrė- žė, kad labiausiai trūksta tarpusavio bendravimo ir supratimo. Pasak D. Asanavičiūtės, yra dau-
gybė emigrantų, kurie į Lietuvą grįžti nori, tačiau, deja, pasigendama valsty- bės iniciatyvos. Tokią poziciją palaikė ir Londono
Sičio lietuvių klubo (LSLK) preziden- tas Marius Raugalas. Pasak jo, viena yra kalbėti apie norą sugrįžti, tačiau visai kas kita – konkretūs darbai, o jų kol kas nematyti. LSLK vadovas vardijo trūkstamus ekonominius, socialinius, politinius pokyčius, kurie emigrantams signa- lizuotų apie valstybėje vykstančias teigiamas permainas. M. Raugalas taip pat pabrėžė vieną iš didžiausių problemų – Lietuvoje vyraujantį tole- rancijos trūkumą. Tam pritarė ir iš anksto padary-
tame vaizdo įraše kalbėjęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis mano, jog daugelis lietuvių išvyksta dėl mažų atlyginimų, tačiau taip pat ir dėl tarpusavio pagarbos trūkumo. „Turime kurti įvairiapusę pagarbą, o ekonominiai dalykai ateis paskui“, – sakė R. Šimašius. „Žmonėms grįžti reikia sukurti
galimybę, – vienareikšmiškai pabrėžė ir M. Raugalas. – Galima juos kviesti kiek tik nori, tačiau jeigu jiems nėra ką veikti, kur įsidarbinti ar gerų są- lygų kurti verslą, tai grįžę galiausiai nuspręs vėl išvažiuoti.“
Grįžti į Lietuvą– siekiamybė? Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni di- džiausių Europos Sąjungoje. 2015 metais emigracijos mastai vėl išaugo,
Debatų pabaigoje renginio dalyviai buvo pakviesti simboliškai nuversti priešingas nuomones skiriančią sieną.. Organizatorių nuotr.
o šį sausį iš Lietuvos išvyko dvigu- bai daugiau žmonių nei praėjusiais metais. Prie diskusijos prisijungusi Laura Hanning-Scarborough poziciją „prieš“ gynė bene tvirčiausiai. JK Lietuvių jaunimo sąjungos prezidentė siūlė žvelgti tiesai į akis: remiantis statis- tiniais duomenimis, galimybė, jog emigravę lietuviai persigalvos ir grįš į tėvynę, šiandien toli gražu nėra reali. „Emigracija išvis neišvengiama.
Tai natūralus procesas, – pabrėžė L. Hanning-Scarborough. – Jeigu Lietu- va bus patraukli šalis investicijomis, darbui, jei būsime patrauklūs ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams, emigrantai grįš patys. „Brexit“ yra kritinis momentas, kuris į Lietuvą gali pritraukti ne tik emigrantus, bet ir už- sienio investuotojus.“ JAV gyvenančio Rimvydo Bal-
taduonio manymu, problema kyla ir dėl to, kad daugelis Lietuvą suvokia teritorine prasme. „Tai gana siauras požiūris. Tuomet
lietuvių sugrįžimas į tėvynę tikrai išliks utopija. Tačiau jei Lietuvą mes matytume kaip mūsų ryšį su vieni kitais ir valstybe, tuomet sugrįžimas tikrai realus. Taip pat reikia pripažin- ti, kad esame naudingi ir gyvendami kitose valstybėse, būdami Lietuvos ambasadoriai užsienyje“, – kalbėjo LRS Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas ir priminė, jog yra daugybė žmonių, aukojančių daug laiko bei pastangų Lietuvos klestėji- mui, tačiau gyvenančių užsienyje.
Simbolinė siena griuvo Debatuose pasidalijus skirtingo-
mis nuomonėmis daugeliui jų dalyvių įsižiebė viltis, kad, užsimezgus dia- logui, daugės ir galimybių, o bendra- darbiavimas tarp Lietuvos valstybės ir užsienyje gyvenančių lietuvių ateityje taps glaudesnis. Kaip teigė renginio organizatoriai,
Lietuvos ir diasporos atstovų dialogas būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą globalios Lietuvos idėjos įgyvendi- nimą. Pasaulio lietuvių tinklas turi didžiulį kultūrinį, akademinį ir eko- nominį potencialą prisidėti prie Lietu- vos raidos tiek tiesiogiai, tiek būnant aktyviais ambasadoriais užsienyje.
2017 M. VASARIO 16–22 NR. 394
9
Ilgaamžėje Lietuvos valstybingumo istorijoje Vasario 16-oji užima ypatingą
vietą. Tarpukario Lietuvos Respublikos gyva istorinė ir politinė atmintis įkvėpė ginkluotai kovai Lietuvos partizanus, neleido palūžti disidentams, grįžo su pergalinga Sąjūdžio banga. Šiandien Vasario 16-ąją švenčiame būdami pripažintos Vakarų demokratinio
pasaulio valstybės piliečiais. Tokią Lietuvą kūrė daktaro Jono Basanavičiaus vedini Nepriklausomybės akto Signatarai. Tegul Vasario 16-osios idealai ir toliau telkia mus kuriant stiprią, saugią ir
klestinčią Lietuvos Valstybę.
Asta Skaisgirytė Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje
Page 1 |
Page 2 |
Page 3 |
Page 4 |
Page 5 |
Page 6 |
Page 7 |
Page 8 |
Page 9 |
Page 10 |
Page 11 |
Page 12 |
Page 13