search.noResults

search.searching

note.createNoteMessage

search.noResults

search.searching

orderForm.title

orderForm.productCode
orderForm.description
orderForm.quantity
orderForm.itemPrice
orderForm.price
orderForm.totalPrice
orderForm.deliveryDetails.billingAddress
orderForm.deliveryDetails.deliveryAddress
orderForm.noItems
2


2017 M. KOVO 2 – 8 NR. 396


JUNGTINĖ KARALYSTĖ PER SAVAITĘ


ES piliečiai panikuoja: JK reikalauja negirdėtų dokumentų


JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE (JK) gyvenantys, dirbantys ir studijuojantys Europos Sąjungos (ES) piliečiai sutri- kę. Nuo šių metų vasario 1 dienos įsi- galiojo naujas įstatymas, migracijos tarnybai leidžiantis deportuoti imigran- tus, jei jie neturi visapusiško sveikatos draudimo (Comprehensive Sickness In- surance, CSI). Prieštaringai vertinamas naujasis apribojimas leidžia deportuoti „teisės JK gyventi neturinčius ES piliečius“, jų artimuosius bei kai kuriuos stu- dentus. Iki šiol JK gyvenę, tačiau


nepretenduojantys į teisę gyventi šalyje asmenys gali būti nebeįleisti atgal į Di- džiąją Britaniją. Kaip aiškinama Vyriausybės infor- maciniame lankstinuke, ES įstatymai leidžia Bendrijos piliečiams laisvai patekti į JK, tačiau tai nereiškia, kad automatiškai suteikiama teisė gyventi šalyje.


Pagal naująjį įstatymą, JK gyventi gali ES piliečiai, kurie: • dirba;


• yra laisvai samdomi darbuotojai; • yra apsirūpinę asmenys ir turi


visapusišką sveikatos draudimą; • yra studentai, turintys visapusišką sveikatos draudimą. Dauguma JK gyvenančių ES pilie-


čių turi teisę naudotis NHS paslaugo- mis, todėl apie netikėtai svarbiu tapusį sveikatos draudimą nėra girdėję. „Studijuoju JK ir niekada negirdė-


jau apie reikalavimą turėti CSI. Man tiesiog patarė užsiregistruoti pas arti- miausią šeimos gydytoją. Nors čia bai- giau magistro ir doktorantūros studijas, aš neturėsiu teisės pasilikti šalyje bei sumokėti savo studijų skolą valstybei“,


– naujuoju apribojimu ES piliečiams stebėjosi lenkė Sylvia Gawron. „Jaučiu, kad ES piliečiai nuo šiol


laikomi antrarūšiais – niekam nerūpi mūsų teisės, mūsų šeimos ir tie, kurie nuo mūsų priklauso. Esame palikti nežinioje ir laukiame, kas dar mums nutiks“, – sakė moteris. Vokietė studentė Andrea Blendl


portalui Independent.co.uk stebėjosi, kad universitete jai niekada nebuvo pranešta apie reikalavimą įsigyti CSI, o paprašius daugiau informacijos apie draudimą, niekas jos suteikti negalėjo.


Theresa May po „Brexit“ planuoja


sumažinti vadinamąjį korporacijų mokestį.


Th. May pastangos privilioti verslą po „Brexit“ gali likti bevaisės


EKONOMISTŲ IR verslininkų nuo- mone, Jungtinės Karalystės (JK) prem- jerės Theresos May pasiūlymas po ša- lies pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) sumažinti korporacinį mokestį, kad šalis ir toliau išliktų patraukti už- sienio investuotojams, nebus veiks- mingas. Th. May po „Brexit“ planuoja


sumažinti vadinamąjį korporacijų mokestį nuo 20 iki 17 procentų iki 2020-ųjų. Premjerės teigimu, jei rei- kės, šis mokestis ateityje gali mažėti ir dar daugiau. Tačiau, specialistų teigi- mu, tai per mažos pastangos ir toliau išlaikyti JK konkurencingą su kitomis Europos sostinėmis. „JP Morgan“ kompanijos ekono-


misto Allano Monkso manymu, to nepakaks, kad šalis ir toliau išliktų patraukli užsienio investuotojams. Šiuo metu tikimasi, kad po „Brexit“


JK piliečiai greičiausiai praras teisę laisvai keliauti ES. Ši Bendrijos privi- legija iki šiol JK leido laisvai prekiauti ir atlikti verslo sandorius visoje ES. Iš visų sektorių finansinės įmonės


Iki šiol JK gyvenę asmenys gali būti nebeįleisti atgal į Didžiąją Britaniją. Flickr nuotr.


yra didžiausios korporacinio mokes- čio mokėtojos. Baiminamasi, kad po „Brexit“ tarptautinės kompanijos per- sikels į kitas didžiąsias ES sostines, o iždas praras didelę įplaukų dalį.


Už „Brexit“ balsavę britai „padarė istorinę klaidą“


BUVĘS ŠALIES premjeras se- ras Johnas Majoras tautiečius, manančius, kad Europos Sąjun- ga išpildys visus Jungtinės Ka- ralystės norus, išvadino neįtikė- tinais naivuoliais. Kalbėdamas Karališka-


jame tarptautinių santykių institute, politikas sakė, jog referendumas buvo proga kiekvienam rinktis. Tačiau pažadais primaitintų „Brexit“ šalininkų ateities lūkesčiai yra nerealūs ir pernelyg optimis- tiški. Buvęs premjeras buvo kategoriškas: „Už „Brexit“ balsavę britai padarė istorinę klaidą.“


J. Majoras atstovavo britų interesams 1991-ųjų derybose dėl Maastrichto sutarties – do- kumento, sukūrusio bendrąją ES rinką ir pinigų sąjungą, bendrą žemės ūkio politiką ir daugelį kitų aktų, kuriais vadovaujasi šiandieninė Euro- pos Sąjunga, iš kurios panoro trauktis JK. „Asmeninė derybų patirtis


verčia mane abejoti rožinėmis viltimis, kurios buvo pasiūly- tos britams. Jeigu kas nors iš tikrųjų tiki, kad Europa nemo- kamai įvykdys visus JK norus, tai jie yra neįtikėtinai naivūs. Yra tikimybė, jog „Brexit“


derybų rezultatas bus mažes- nis už viltis ir lūkesčius. Sąs- kaita bus didelė ir nemaloni. Ne milijonai – milijardai. Ir tai bus bjaurus šokas rinkėjams, mat jie apie tai nebuvo įspėti“, – atvirai kalbėjo J. Majoras. Jis pabrėžė, kad dėl tokių


pasekmių ir vėl kentės labiau- siai pažeidžiama visuomenės dalis.


„Balsuodami už „Brexit“


mes padarėme ES didžiulę žalą, bet dėl laisvos prekybos apribojimų didelę žalą patirs JK“, – J. Majoras neslepia nepritarimo dabartinės šalies valdžios politikai.


tiesa.news


Johnas Majoras turi patirties derantis su ES ir mano, kad nuo rinkėjų buvo daug kas nuslėpta. Wikipedia nuotr.


Page 1  |  Page 2  |  Page 3  |  Page 4  |  Page 5  |  Page 6  |  Page 7  |  Page 8  |  Page 9  |  Page 10  |  Page 11  |  Page 12  |  Page 13  |  Page 14  |  Page 15  |  Page 16  |  Page 17  |  Page 18  |  Page 19  |  Page 20  |  Page 21  |  Page 22  |  Page 23  |  Page 24