tiesa.com


LIETUVIAI PASAULYJE alyje įkūrė mokyklą


„Esu įsitikinusi, kad kiekvienas asmuo turėtų kažką duoti visuomenei. Lietuvių mokyklėlė yra mano indėlis į geresnę ateitį, laimingesnius tėvus bei vaikus, įdomią veiklą, tradicijų tąsą.“ Jurgita Millerienė


kitos mokyklos mokytojos dirba sa- vanorišką darbą, už jį nėra mokamas atlyginimas.“ Reikjavike įkurtoje mokykloje


negalėti naudoti jo pagal galimybes“, – neslepia J. Millerienė. Pirmasis moters darbas Islandijoje


buvo viešbutyje. Ji prisimena, jog iš pradžių teko nusišluostyti keletą ašarė- lių, nes buvo gaila savęs ir neišnaudotų galimybių. „Vėliau save įtikinau, kad šitaip


tikrai nieko nepasieksiu, tad ėmiau ieš- koti būdų, kaip galėčiau dirbti norimą ir mėgstamą darbą“, – pasakojo lietuvė. Anot Jurgitos, į Islandiją ji pataikė


atvykti dar tuo metu, kai viename dar- be pakakdavo išdirbti trejus metus, kad būtų pratęstas leidimas gyventi ir dirbti. Tad po išlaukto laiko gavo darbą darže- lyje ir tuo pačiu metu įgijo dar vieną, darželio pedagogo bakalaurą Islandijos pedagoginiame universitete. Šiame darbe J. Millerienė išdirbo devynerius metus.


„Reikėjo įdėti daug darbo ir pa-


stangų, tačiau esamais rezultatais labai didžiuojuosi ir esu ten, kur visada ir svajojau būti“, – neslepia lietuvė.


Mokiniai neapkraunami J. Millerienė pabrėžia, kad Is-


landijoje, kaip ir Skandinavijoje, mokymo sistema gerokai skiriasi nuo lietuviškosios. „Lyginant abiejų šalių vadovėlius, iš


karto pastebimas skirtumas, – sako ji. – Islandijoje mokomasi mažais žingsne- liais. Informacijos yra gerokai mažiau, namų darbų užduodama minimaliai,


o daugiausia dėmesio yra skiriama skaitymui. Vaikai turi garsiai skaityti namuose mažiausiai 15 minučių kie- kvieną dieną.“ Mažieji islandai mokyklą pradeda


lankyti nuo šešerių. Pirmoje klasėje daugiausia mokoma per žaidimus. Vai- kai pratinami prie mokyklos, supažin- dinami su galiojančiomis taisyklėmis bei pareigomis. Islandijoje mokoma pačių pagrindi-


nių dalykų ir laikomasi nuomonės, jog geriau mokyti mažiau, tačiau geriau įtvirtinti žinias. Daug dėmesio taip pat yra skiriama mąstymui, sprendimų ieš- kojimui, informacijos rinkimui. „Mokiniai mokomi savarankiško


darbo, nes svarbu yra ugdyti jų kūry- biškumą ir gebėjimą rasti atsakymus į iškilusius klausimus. Tiesioginio mokymo yra mažai“, – aiškina nemažą pedagoginę patirtį turinti J. Millerienė. Islandijos mokyklose ugdomieji


dalykai dažniausiai yra integruoti. Pa- vyzdžiui, islandų kalbos, sociologijos bei gamtos mokslų yra mokoma kartu. „O mokantis gamtos mokslų taip


pat atkreipiamas dėmesys į kalbos gra- matiką“, – sako lietuvė. Daug dėmesio mokyklose skiriama individualiems mokinių poreikiams. Vienoje klasėje gali mokytis skirtingų gebėjimų vaikai, kuriems ugdyti nau- dojamos skirtingos knygos bei patei- kiamos skirtingos užduotys. Anot Jurgitos, lietuviškoje moky-


kloje „Trys spalvos“ taip pat taikomi žaismingi ir kūrybiški mokymo me- todai, tačiau naudojamos ir įvairios pratybos. „Mes skatiname vaikus bei jų tė-


velius kuo daugiau skaityti, kalbėtis vieniems su kitais, klausytis lietuviškų dainų, pasakų. Per kiekvieną pamoką paruošiama ir mažytė staigmena mo- kiniams – žaidimas, eksperimentas, pa- mąstymai, kūrybinis darbelis ir panašūs dalykai“, – kalbėjo mokyklos vadovė.


Savo veikla tiki Šiuo metu pati J. Millerienė ne- bemokytojauja – savo laiką skiria įvairioms problemoms spręsti, taip pat pokalbiams su tėvais ar mokytojais, seminarams ar išvykoms planuoti. Ta- čiau Jurgita nevengia pavaduoti kitas pedagoges, jei jos negali atvykti. „Tai yra tik mano pomėgis, – šyp- sosi mokyklos įkūrėja. – Tiek aš, tiek


„Trys spalvos“ dirba septynios moky- tojos ir yra šešios vaikų amžiaus gru- pės. Iš pradžių penkerius metus įvairias amžiaus grupes ji lietuvių kalbos mokė viena. Praėjusį pavasarį mokykla atida- rė savo skyrių Keblaviko mieste. „Esu įsitikinusi, kad kiekvienas


asmuo turėtų kažką duoti visuomenei. Lietuvių mokyklėlė yra mano indėlis į geresnę ateitį, laimingesnius tėvus bei vaikus, įdomią veiklą, tradicijų tąsą. Man ši veikla suteikia didelį džiaugs- mą, – entuziazmo neslėpė J. Millerie- nė. – Šitaip galiu atsilyginti Lietuvai už suteiktas žinias bei išsilavinimą.“ Jurgita džiaugiasi, kad jos įkurta


mokykla yra aktyvi kaip niekada. Kadangi pati tiki savo veiklos nau- dingumu bei prasmingumu, panašiais jausmais stengiasi užkrėsti ir kitus kar- tu dirbančius žmones. Moteris nė neabejoja lietuviškos


mokyklos reikalingumu Islandijoje ar bet kurioje kitoje užsienio šalyje. Ji įsitikinusi, kad nemokant gimtosios kalbos daug sunkiau išmokti ir kitą užsienio kalbą. Islandijos lietuvių bendruomenė bei lituanistinė mokykla „Trys spalvos“ turi mažą, vadinamąją „Skrajojančią biblioteką“, tad tiek tėveliai, tiek jų atžalos gali pasiskolinti knygų, paskai- tinėti žurnalų gimtąja kalba. Mažuosius mokyklos lankytojus pe-


dagogės stengiasi užimti ne tik smagia, bet ir naudinga veikla. Vyresnieji turi paplušėti kiek daugiau, tačiau ir jiems


Jurgita mėgaujasi pedagogine veikla Islandijos lietuvių bendruomenėje.


„Šitaip galiu atsilyginti Lietuvai už suteiktas žinias bei išsilavinimą“, – sako ji. Asmeninio archyvo nuotr.


suteikiama galimybė pasirinkti mėgsta- mas veiklas. Mokyklą lanko ir ką tik atvykę, ir Islandijoje gimę vaikai.


Jaučiasi visaverte dalimi Visos trys Millerių šeimos atžalos,


kurioms nuo dvylikos iki septynerių metų, gimė Islandijoje. Vaikai pui- kiai kalba, skaito ir rašo savo gimtąja kalba. Kiekvienais metais visa šeima atostogų grįžta į Lietuvą ir nuolat pa- laiko glaudžius ryšius su giminaičiais. J. Millerienė šypsosi, jog jų šeima


stengiasi gyventi šia diena ir per daug į ateitį neplanuoja. Tarp artimiausių tikslų grįžimo į Lietuvą nėra. „Esame neblogai čia įsikūrę,


vaikai puikiai prisitaikę. Esame pa- tenkinti sava padėtimi islandiškoje visuomenėje. Manau, kad prie visko galima priprasti, svarbiausia į viską žiūrėti teigiamai ir su humoru“, – sakė lietuvė.


Moteris sako, kad lietuvius į Is- landiją atgena niekuo neišskirtinės


priežastys – geriau atlyginamo darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų paieškos. Jurgita neslepia, kad per krizę ir čia diržus teko veržtis, tačiau šiuo metu laisvų darbo vietų daugėja. „Gerai mokamą darbą susirasti


ganėtinai sunku. Viskas priklauso nuo išsikeltų gyvenimo kokybės tikslų“, – pridūrė lietuvė. J. Millerienė sako, kad adaptacija


prie naujos kultūrinės bei pilietinės terpės daugeliu atveju priklauso nuo paties žmogaus. Ji mananti, jog dau- guma lietuvių prisitaiko gana lengvai ir šalyje jaučiasi gerai. „Ganėtinai sunku būna išmokti


islandų kalbą, prisitaikyti prie oro sąlygų bei įsijungti į islandų ratą, – sakė moteris. – Islandai į imigrantus žiūri labai geranoriškai, nors pasitaiko visokių atvejų. Tautiečius dažniausiai giria už darbštumą, atsidavimą darbui, kruopštumą bei išradingumą. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau iš darbuotojų užsieniečių yra reikalaujama nors kaž- kiek mokėti islandų kalbą.“


2017 M. KOVO 2 – 8 NR. 396


13


Page 1  |  Page 2  |  Page 3  |  Page 4  |  Page 5  |  Page 6  |  Page 7  |  Page 8  |  Page 9  |  Page 10  |  Page 11  |  Page 12  |  Page 13  |  Page 14  |  Page 15  |  Page 16  |  Page 17  |  Page 18  |  Page 19  |  Page 20  |  Page 21  |  Page 22  |  Page 23  |  Page 24