12


2017 M. KOVO 2 – 8 NR. 396


LIETUVIAI PASAULYJE


tiesa.news Iš meilės lietuvių kalbai ledo ša


Jurgita neslepia, kad jos ir vyro Eriko artimiausiuose planuose minčių apie grįžimą į Lietuvą nėra: visos trys Millerių šeimos atžalos gimė Islandijoje ir puikiai prisitaikę, o ir jų tėvai sako sava padėtimi islandiškoje visuomenėje patenkinti. Asmeninio archyvo nuotr.


Audinga Satkūnaitė


VISAME PASAULYJE kiekvieną rugsėjo mėnesį mokslo metus prade- da daugiau nei šimtas šešiasdešimt lietuviškų mokyklų. Dauguma esame girdėję apie Vasario 16-osios gimna- ziją Vokietijoje arba Maskvos Jurgio Baltrušaičio vidurinę mokyklą, tačiau retas – kad lietuviška mokykla veikia netgi Islandijoje. Kaune gimusiai ir augusiai Jurgitai Millerienei mintis suburti Islandijos lietuvių vaikus draugėn bei imtis juos


mokyti gimtosios kalbos kilo dar 2004 metais. Lituanistinė mokykla, kuriai neseniai buvo suteiktas pavadinimas „Trys spalvos“, duris atvėrė rugsėjo mėnesį, ją šiuo metu lanko apie 50 vaikų.


Mokyklos įkūrėja bei vadovė J.


Millerienė tvirtina, kad jie pirmiausia yra mokomi meilės ir pagarbos Lie- tuvai bei lietuvių kalbai. Jurgita pati augina tris vaikus, ir ją skaudina, kai emigrantų atžaloms nėra suteikiama galimybės išsaugoti gimtąją kalbą. „Tokių situacijų, deja, yra nemažai,


– apgailestauja J. Millerienė. – Skau- džiausia, kai vaikas neturi jokios kalbos pagrindo: ir lietuviškai nelabai moka, ir islandiškai. Tokiais atvejais yra griaunama vaiko savigarba, jis ne- žino, kur jo gimtinė ir kokiai tautinei grupei priklauso.“ Moteris įsitikinusi, jog mokėti


keletą kalbų yra tikras lobis, kurio iš žmogaus niekas negali atimti.


Pradėjo iš naujo Kaunietė į Islandiją atvyko prieš penkiolika metų. Iš pradžių svečioje


šalyje planavo pabūti vos pusę metų ir grįžti atgal į Lietuvą. J. Millerienė savo rankose turėjo ką tik įgytą lie- tuvių kalbos ir literatūros diplomą, svajojo dirbti pagal specialybę. Jos būsimas vyras Erikas Milleris Islandi- ją pasiekė metais anksčiau, nes norėjo užsidirbti pinigų gyvenimo pradžiai. Metus praleidęs geizerių šalyje, vyras į Lietuvą grįžti jau nebenorėjo, tad Jurgitai irgi teko rinktis. Į Islandiją E. Millerį pasikvietė jo


pusseserė, kuri tuo metu dirbo namų ruošos pagalbininke. Tokiu būdu jis


turėjo galimybę pajusti gyvenimo už- sienyje skonį. Nors atvykusi paskui mylimąjį dar-


bo pagal specialybę Jurgita negavo, skųstis negalėjo – tą laikotarpį lietuvė ir dabar vadina visai geru. Ji supra- to, jog tiesiog reikia viską pradėti iš naujo. J. Millerienė iš karto nusprendė


mokytis islandų kalbos ir įstojo į vieti- nį universitetą. Taip įgijo islandų kal- bos užsieniečiams bakalauro laipsnį. „Sunkiausia buvo turėti rankose Lietuvoje įgytą bakalauro diplomą ir


Visada ypatingą meilę gimtajai kalbai jautusi Jurgita Millerienė nė neabejoja lietuviškos mokyklos reikalingumu Islandijoje ar bet kurioje kitoje užsienio šalyje. Asmeninio archyvo nuotr.


Page 1  |  Page 2  |  Page 3  |  Page 4  |  Page 5  |  Page 6  |  Page 7  |  Page 8  |  Page 9  |  Page 10  |  Page 11  |  Page 12  |  Page 13  |  Page 14  |  Page 15  |  Page 16  |  Page 17  |  Page 18  |  Page 19  |  Page 20  |  Page 21  |  Page 22  |  Page 23  |  Page 24