kelioniŲ maGija
2009 m. sausio 22 – vasario 4, Nr. 2(9) 19
Laivo n
uola
užos l
iudij
xplorer” buvo specialiai sukurtas antarkties kelionėms.
kmin
a n
gai p
e vi
as
s
ib
a
a
d
ig
a s
u
ė-
laivas „e
sias e
kspe
dicija
s.
vičius, prisimindamas, kad ir de- Pingvinai –
šimties metrų aukščio vandenyno kaip vištos kaime
bangos – lyg trijų aukštų namas. Bene didžiausią įspūdį draugams
„Turėjome stiprių vaistų, klijuo- paliko leopardiniai ruoniai. Anot
jamų už ausies, kurie mums padėjo keliautojų, tai nuostabūs gyvūnai,
apsisaugoti nuo jūros ligos. Bet sa- kurie dažnai išnirdavo prie valties
vijauta ir nuo vaistų buvo prastoka ir stebėdavo žmones iš vandens.
– džiūvo burna ir gomurys, svaigo „Banginiai, žinoma, taip pat
galva. Tačiau „jūros kojos“ greitai paliko įspūdį, kaip ir delfinai ar
išdygo, ir jau antrą dieną vaikš- pingvinai. Kertant Dreiko sąsiaurį
čiojome neįsikibę į turėklus. Tik sužavėjo albatrosai. Žavu, kai jie iš-
tualete ir duše vis tiek skleidę plačius sparnus tie-
tekdavo turėklų prisi- siog sklendžia šalia laivo,
laikyti. Restorane, kai nepaisydami jokio vėjo.
labai supdavo, perso- Anot vieno poeto, dabar
nalas net staltieses su- priklausome išskirtiniam
šlapindavo – kad indai klubui žmonių – mačiu-
neslidinėtų ant stalo. siųjų albatrosus“, – šypso-
Tačiau kai perplaukėme
Kiekvieną
si vaikinas.
Dreiko sąsiaurį, viskas Žinoma, daugiausia ke-
nurimo“, –prisiminimais
rytą išėjęs
liautojai Antarktidoje matė
dalinosi keliautojai. įvairių rūšių pingvinų. Šių
ant denio,
paukščių buvo visur, kur
Neapsakomo tik ekspedicijos dalyviai
grožio vaizdai savęs išsilaipindavo. „Po poros
Pasak lietuvių, kelionės
metu matomi vaizdai klausdavau
dienų jie tapo tokie įprasti,
kaip vištos kaime. Pakran-
bei aplinkui tvyranti ra-
mybė ir didybė kas kar-
– ar tikrai aš
tėse jų visur pilna. Tačiau
liesti pingvinus, kaip ir ki-
tą užgniauždavo kvapą.
„Kiekvieną rytą, išėjus
čia esu?
tus gyvūnus, draudžiama,
todėl jie žmonių nebijo.
ant denio pasitikti saulėtekio, sa- Tad sustojus ar prisėdus, jie patys
vęs vis klausdavau – ar tikrai aš čia prilinguodavo ir, ypač jaunesni ir
esu?“, – prisimena keliautojai. kvailesni, bandydavo lesti ir ra-
„Kadangi kompanijoje turėjo- gauti batus ir kelnes. Gražu buvo
me rimtą fotografą – Deividą, tai stebėti, kaip jaunikliai reikalauja iš
mudviem su Aurimu nereikėjo tėvų maisto, o šie nuo jų bėga, taip
rūpintis nuotraukomis. Galėjome mokydami pingviniukus pačius
mėgautis vaizdais ir kartu su kitais maitintis,“ – nepamirštamais įspū-
keliautojais pro žiūronus stebėti džiais dalijosi lietuviai. Paklaus-
gyvūniją. Įgula kas kartą praneš- tas, ar norėtų dar kartą apsilankyti
davo, kai nuo kapitono tiltelio Antarktidoje, lietuvis buvo atviras:
pastebėdavo banginius, ruonius „Dar norėčiau šiaurinėje pusėje –
ar pingvinus. O jie – tikri artistai! Arktyje – paplaukioti. Smagu būtų
Ši kelionė buvo tokia įspūdinga, Špicbergeną ar Grenlandiją aplan-
kad matytus vaizdus dar dabar kyti. Antarktida – nepamirštama,
sapnuoju naktimis“, – Antarktidos tačiau reikia ir kitur nuvažiuoti,
grožio pakerėtas pasakoja D. Rake- dar du žemynai laukia ir begalė
vičius. kitų viliojančių vietų pasaulyje“.
Page 1  |  Page 2  |  Page 3  |  Page 4  |  Page 5  |  Page 6  |  Page 7  |  Page 8  |  Page 9  |  Page 10  |  Page 11  |  Page 12  |  Page 13  |  Page 14  |  Page 15  |  Page 16  |  Page 17  |  Page 18  |  Page 19  |  Page 20  |  Page 21  |  Page 22  |  Page 23  |  Page 24  |  Page 25  |  Page 26  |  Page 27  |  Page 28  |  Page 29  |  Page 30  |  Page 31  |  Page 32