tiesa.com


TEMA


2017 M. VASARIO 9–15 NR. 393


7


Noriu grįžti, galvoju apie tai. Tik šiuo metu tiksliai nežinau, kada pavyks.


B. Jakučionytė nesigaili iš Lon-


dono persikrausčiusi į provinciją. Asmeninio archyvo nuotr.


„Mano nuomone, nuoma kainuoja


per brangiai. Viskas dėl Londono. Pavyzdžiui, du žmonės, uždirbantys minimalias algas, gali išsinuomoti pa- dorų būstą ar net namą, bet kone visi pinigai ir bus išleisti nuomai ir kitoms būtinosioms reikmėms. Norintiesiems taupyti reikia nuomotis kambarį“, – sakė Giedrė. Jauna mergina tikina, kad jos kartos


Crawley gyventojų manymu, čia gana brangus pragyvenimas, bet ir už- dirbti įmanoma. „Flickr“ nuotr.


– pragyvenimas pigesnis. Ir šiaip, kai- mas man labiau patinka nei Londonas, nors mėgstu ir sostinę, esant reikalui ją galima pasiekti per pusvalandį, gana dažnai lankausi ten vykstančiuose renginiuose. Vaikams sąlygos irgi pagerėjo, jie


geriau jaučiasi čionykštėse mokyklo- se“, – apie permainas kalbėjo naujai iškepta Crawley apylinkių gyventoja. Tačiau vidinį komfortą lėmė ne tik materialiniai dalykai. „Atsirado poreikis integruotis į


vietos bendruomenę, kuri čia yra labai šauni. Netrukus radau vietą, kurioje pradėjau savo „Gongų maudynių“ terapiją – tai buvusioje bažnyčioje įrengtas meditacijų centras, kuriame vyksta įvairūs užsiėmimai žmonių sąmoningumui skatinti, dvasingumo paieškoms. Ne tik pritapau čia, bet tarsi įsiliejau


į atskirą bendruomenę – mano terapi- jos dalyvių, lietuvių ir kitų tautybių žmonių. Tikrai smagu matyti, kad dalis tautiečių savaitgaliais renkasi į advento vakarą su lietuviškom dainom ir gongų garsais, užuot praleidę jį prie gėrimais nukrautų stalų. Labai džiaugiuosi, kad šalia manęs atsidūrė nemažai tokių lietuvių, kuriems svarbu tobulėti dva- siškai“, – pasakojo B. Jakučionytė. Su Crawley lietuvių bendruomene


jai teko susidurti anksčiau. Ją, kaip ir bet kurią kitą tautiečių bendruome- nę, rašytoja skiria į dvi dalis: viena – tai iniciatyvūs žmonės, kurie savo laisvalaikį aukoja tam, kad pavyktų draugėn suburti kuo daugiau lietuvių; antra – žmonės, kurie susirenka į su- organizuotus renginius ir kritikuoja organizatorius.


„Man tenka lankytis ir kitose Eu-


ropos valstybėse gyvenančių lietuvių bendruomenėse, visos be išimties šiuo atžvilgiu yra vienodos. Vienas daro, o kitas žiūri ir sako, kad anas blogai daro“, – sakė B. Jakučionytė.


Londonas: panašumai ir skirtumai Moters teigimu, šios Jungtinės Ka-


ralystės dalies senieji gyventojai yra itin konservatyvūs, tačiau po „Brexit“ jie nepasikeitė. „Londone netyčia susidūrus kaimynų žvilgsniams akys greitai sukamos į šoną,


o čia – žvilgsnis nepaleidžiamas. Taip sukuriamas saugumo jausmas. Žmonės draugiški, nemanau, kad priešiškai nusi- teikę: taip, gal jie ir nesako, ką galvoja, bet ir agresijos nedemonstruoja. Bent jau mane jie priėmė į savo ratą, bendrauja, kreivų žvilgsnių nematau ir nejaučiu. Dėl to man keista girdėti naujienas apie viešą panieką svetimšaliams po „Brexit“. O pats Crawley, į kurį važiuojame apsi- pirkti, yra tarsi Rytų Londono kopija – daug persipynusių kultūrų, šiokia tokia netvarka“, – sakė moteris. Ji pastebėjo dar vieną šio regiono išskirtinumą: jame labai daug fizinę ir protinę negalią turinčių žmonių bei jų rūpybos įstaigų, šiai visuomenės grupei čia skiriama itin daug dėmesio. „Jų integracija į visuomenę – pavyz-


dinė. Regione taip pat nemažai prastos būklės kelių. Bet vietiniai pusiau rimtai, pusiau juokais sako, kad neliko pinigų ke- liams tvarkyti – viską išleidžiame neįga- liųjų privažiavimams ir pravažiavimams


įrengti“, – sakė dabartinės gyvenamosios vietos keisti neketinanti B. Jakučionytė.


Ore sklando kario kvapas Vidurinę mokyklą Lietuvoje baigusi


ir pinigų studijoms užsidirbti į Jungtinę Karalystę atvykusi Giedrė iš pradžių apsistojo Rytų Anglijos mieste Wisbe- che, tačiau spruko iš ten jau po dviejų savaičių. Taip ji atsidūrė Crawley, ir gyvena šiame mieste šeštus metus. „Dirbu kavinėje Gatwicko oro


uoste, kaip ir pusė viso miesto gyven- tojų. Crawley yra priklausomas nuo šio objekto, man pasakojo, kad kai oro uostas buvo atidarytas ir plėtėsi, kartu augo ir miestas. Dėl to šiandien taip ir yra – vietiniai arba dirba ten, arba gyvena iš pašalpų. Jei nebūtų oro uosto – nebūtų čia ką veikti“, – pasakojo ji. Netoliese esantis Londonas, pasak


jos, – ir Crawley pranašumas, ir trūku- mas. Blogai yra tai, kad sostinės kai- mynystė išpučia būsto nuomos kainą.


žmonių laisvalaikiui šiame mieste yra užtektinai pasilinksminimo įstaigų, tačiau kultūrinių objektų trūksta, bet visada galima nuvažiuoti į Londo- ną – o tai jau sostinės kaimynystės pranašumas. Ji pati Londono dėl šurmulio ir


žmonių gausos nemėgsta, tad didmies- tyje lankosi retai. Nors Crawley – irgi ne svajonių vieta. „Nėra jis toks „kaimas“, yra darbo,


galima laisvai gauti lietuviškų produk- tų, mat gyvena nemažai lietuvių, nors jų – tik kruopelytė, lyginant su imi- grantais iš Lenkijos bei Pietų Azijos. Iš pirmo žvilgsnio – tai gana netvarkingas miestas. Kartais atrodo, kad visur tvy- ro kario kvapas. Šis prieskonis man jau per gerklę lenda: kurį laiką teko pagyventi su studentais iš Indijos, jie be šio prieskonio neapsieina. Kaip ir dauguma imigrantų iš tų kraštų“, – ir taip apibūdino miestą lietuvė. Gyvendama ir dirbdama Crawley


mergina sugebėjo neakivaizdžiai pra- dėti ir užbaigti studijas Lietuvoje, su gimtine, o ne su Crawley ji ir sieja savo ateitį.


„Noriu grįžti, galvoju apie tai. Tik


šiuo metu tiksliai nežinau, kada pa- vyks“, – sakė Giedrė.


Bendruomenės pirmininkė V. Ja-


kubauskienė (viduryje) su šventės pa- galbininkais – dainininkų duetu Mantu Vygantu ir Jolanta Naruševičiūte.


Vietos lietuviai dažnai randa progų susiburti draugėn. „Facebook“ nuotr.


Page 1  |  Page 2  |  Page 3  |  Page 4  |  Page 5  |  Page 6  |  Page 7  |  Page 8  |  Page 9  |  Page 10  |  Page 11  |  Page 12  |  Page 13  |  Page 14  |  Page 15  |  Page 16  |  Page 17  |  Page 18  |  Page 19  |  Page 20  |  Page 21  |  Page 22  |  Page 23  |  Page 24