kelionių magija
2009 m. spalio 1–7 , Nr. 22 (29) 17
Essaouire pakrantė. Šis miestas paskelb-
tas UNESCO pasaulio paveldo objektu.
marokiečiai sukuria savitą ir origi-
nalų stilių.
Pakeliui į dykumos
platybes
Jei jau nukeliavote į Maroką, bū-
tina pamatyti vieną iš didžiau-
sių pasaulio dykumų – Sacharą.
Nieko nelaukdamos su drauge
sėdome į mažą autobusiuką ir iš-
vykome ieškoti nuotykių. Pakeliui
buvo numatyta aplankyti ir kelis
miestelius. Važiuodamos į Sacha-
ros dykumą grožėjomės alyvuo-
gių, apelsinų, datulių ir vynuogy-
nų plantacijomis, kurios pakelėse
driekiasi net keletą kilometrų. Tik
buvo keista, kad, nors vynuogynų
Sacharos dykumos gyventojų berberų namai.
į valias, tačiau vyno niekur nenu-
sipirksi, mat Marokas yra musul-
moniška šalis ir alkoholis parduo- spalvą. Ja nudažyti to miesto namai,
damas tik turistinėse vietose, kur jį Sachara langai, durys, net taksi automobi-
perka atvykėliai. Iš minėtojo miesto kupranugarių liai. Žingsniuodamos pagrindine
Keliaudamos pastebėjome, kad vilkstine, sekančia paskui vedlį, Essaouiro gatve, kurioje vietiniai
kuo toliau nuo didmiesčio, tuo įžengėme į Sacharos dykumą. Prieš prekiavo įvairiais suvenyrais, su
labiau ėmė ryškėti vargingoji, ne- akis atsivėrė neaprėpiamos platy- drauge įsitikinome, kad praeiviai
prabangioji Maroko pusė. Namai bės – oranžinės spalvos kopos ir čia mandagesni nei, pavyzdžiui,
pakelėse atrodė kuklesni, žmonės mėlynas dangus tiesiog užgniaužė Marakeše. Nepamirškite derėtis –
prasčiau apsirengę. Stūksojo daug kvapą! Keliavome per platybes, o būtinai gausite nuolaidą perkamai
nebaigtų statyti namų-vaiduo- saulei nusileidus atrisnojome iki prekei, o gal net įsigysite ją už pusę
klių. Mums gidas paaiškino, kad mūsų stovyklavietės. Mus pasiti- kainos.
gyventojų pajamos čia nedidelės, ko berberai – dykumos gyventojai. Minėtame uostamiestyje gatvės
todėl būstai statomi po truputį – Tai seniausia etninė žmonių gru- išraizgytos tarsi kokie labirintai,
Essaouire – šio miesto balti namai su mėlynomis langinėmis ir durimis
žmonės juose apsigyvena tik po pė, turinti savo kalbą ir tik jiems tačiau, jei pasiklysite, visi keliai
tarsi veidrodis atspindi mėlyną dangų ir jame klykiančias žuvėdras.
kelerių metų. būdingų tautinių elementų. Na- nuves į pakrantę. O ten – žvilgs-
Pakeliui į Sacharą pravažiavo- mus berberams atstoja palapinės, nis nukryps į danguje klykiančias
me kalnus – jų masyvai tiesiog už- kurias jie susirezga iš kilimėlių. žuvėdras bei žuvies restoranėlius.
buria ramybe ir amžinybe. Kalnų Mūsų stovyklavietėje taip pat buvo Šviežia žuvis ir jūros gėrybės tie-
gyventojai skiriasi savo nedideliu gausu tokių „būstų“. Į pagrindinį siog viliote vilioja turistus. Pirštu
ūgiu, liesumu, tačiau saulės nu- ir buvome pakviesti vakarieniauti. baksteli, ir jūros gėrybes išsirenki
vaiskintuose jų veiduose vis dėlto Susėdome prie apvalių staliukų, tiesiai nuo prekystalio. Viskas švie-
švyti ramybė. Tiesą sakant, sunku ragavome vištienos sriubos ir ta- žia ir neapsakomai gardu. Apetitą
patikėti, kaip žmonės gyvena kal- jine (mėsos troškinio su daržovė- sužadino fantastiško skonio keptos
nuose, kur nerasi augmenijos, o mis). Besivaišinant gardžiais jų pa- krevetės. Prisiragavusios egzotiškų
artimiausias miestas – už kelias- tiekalais, gidai ėmė mušti būgnus. patiekalų nutarėme išsimaudyti
dešimties kilometrų. Užsidirba Mistika, fantastika, nepakartojama! Atlanto vandenyne – šalčio, kurį
jie iš pakelėse parduotų daiktų: Saulei pasislėpus už horizonto, pajutau įlindusi į vandenį, turbūt
prekiauja moliniais indais, ąso- karštoji Sacharos dykuma atvėso ir nepamiršiu visą gyvenimą. Bet, jei
čiais ir įvairiais namų rakandais. tapo panaši į Mėnulio paviršių. Ne- jau esi ten, išsimaudyti po gardžios
Tačiau mus kur kas labiau žavėjo pamenu, kada miegojau taip ramiai vakarienės būtina – tai pakelia ūpą
dangaus skliautą rėžiančios kalnų – dykumos tyla tiesiog užbūrė... ir tonusą.
viršūnės. Įkvėpusi gaivaus oro gū- Tikiuosi, kad į Afrikos, Euro-
sio atsipalaiduoji ir tarsi paskęsti, Jūros gėrybių rojus pos ir Azijos kultūrų deriniu kve-
ištirpsti kažkokioje mistinėje er- Pasisvečiavę dykumoje patraukė- piančią šalį dar kada nors sugrįšiu.
dvėje. Gyvenimas, atrodo, įgauna me Essaouirą. Tai uostamiestis, Sugrįšiu įkvėpti jos oro, paragauti
naujų spalvų. Kelionė autobusiu- paskelbtas vienu iš UNESCO pa- gurmaniško maisto, pažvelgti į
ku pasibaigė Ouarzazate mieste- veldo objektų. Jis dar vadinamas dangų skrodžiančius kalnus, ap-
Keliautoją Norbertą sužavėjo
lyje, dar vadinamame „Dykumos“ „baltuoju“, mat visur dominuoja lankyti dar nematytų vietų ir po
įspūdingų kurpaičių karalystė.
miestu. Kadaise tai buvo vieta, kur balta spalva. Beje, Maroke mane gardžios vakarienės užmigti ramy-
susikryžiuodavo pagrindiniai pre- itin sužavėjo tai, kad kiekvienas be bei mistika dvelkiančioje Sacha-
kybos keliai. miestas turi savo dominuojančią ros dykumoje...
Page 1  |  Page 2  |  Page 3  |  Page 4  |  Page 5  |  Page 6  |  Page 7  |  Page 8  |  Page 9  |  Page 10  |  Page 11  |  Page 12  |  Page 13  |  Page 14  |  Page 15  |  Page 16  |  Page 17  |  Page 18  |  Page 19  |  Page 20  |  Page 21  |  Page 22  |  Page 23  |  Page 24  |  Page 25  |  Page 26  |  Page 27  |  Page 28  |  Page 29  |  Page 30  |  Page 31  |  Page 32