tau aPie tave
2009 m. spalio 1–7 , Nr. 22 (29) 11
Po pasaulį – paskui vyrą
bet kaip sutikti nors vieną jų mi-
lijoniniame mieste?“ – retoriškai
paklausia pašnekovė.
Kasdienybė:
rašymas ir kelionės
S. Bernotaitė dažnai keliaudavo
kad neapiplėštų, taksi vairuoto- rūpesčių“) įspūdį“, – sako Sandra. lietuvių bendruomenių. Jų nariai, po visą Australiją, buvo nuvykusi
jai įtartinai „su kvapeliu“, trolei- Sykį, pasak pašnekovės, į Austra- pasak moters, dažniausiai itin ir į Naująją Zelandiją. Kai baigėsi
busuose irgi kvapas ne pats ge- liją iš Italijos atvyko vienas garsus senyvo amžiaus žmonės, todėl ti- adaptacijos laikotarpis ir prasidėjo
riausias... Savaime suprantama, dirigentas, kuris turėjo repetuoti kėtina, kad netolimoje ateityje jos rutina, Sandra ėmė rašyti. Penkias
kad Australijoje viskas kitaip su Melburno simfoniniu orkestru. gali visiškai išnykti. Per pastarąjį dienas per savaitę ji užsidarydavo
– dangus nuolat vaiskus ir gie- Kai jo paklausė, kaip sekasi, kokį dešimtmetį atvykę lietuviai retai savo kambaryje ir dirbdavo. Mo-
dras, o nuo saulės šviesos žmo- įspūdį paliko australai muzikan- prisijungia prie senųjų po Antro- teris ėmėsi rašyti savo tinklaraštį
Garsiai visiems
nės čia net slapstosi“, – puikiai tai, šis šyptelėjo ir pasigyrė: „Iš jo pasaulinio karo susikūrusių lietuvių kalba (www.grafomanija.
nuteikiantį šios šalies klimatą pradžių buvo sunku pakęsti tą bendruomenių. „Galbūt dėl to, com), kuris padėjo jai būnant toli
gyriausi, kad
gyrė lietuvė. jų „no worries“, taigi turėjau šiek kad naujai atvykstantys lietuviai nuo Lietuvos jaustis arčiau jos.
Pasak pašnekovės, ją labiausiai tiek paspausti (suprask: iškone- nesilanko kultūros namuose, nėra „Mano kūnas išvyko, bet širdis,
neketinu
sužavėjo australų mentalitetas: veikti) juos, kad muzikoje atsiras- tokie religingi. Jie labiau pasau- kai sėdėdavau prie kompiuterio
„Tikri australai yra „lengvi“ žmo- tų gylio (suprask: skausmo)...“, lietiški – bendrauja su kolegomis, ir rašydavau, visada būdavo na-
emigruoti.
nės – nepažįstami žmonės gatvėje – juokiasi lietuvė ir priduria, kad kitais juos supančiais žmonėmis, mie“, – šypteli ji. Pasak kūrybai
sutikę žvilgsnį sveikinasi (jau ne- šis pavyzdys puikiai iliustruoja kurie yra įvairiausių tautybių ir neabejingos buvusios aktorės, lie-
Tačiau išvykau,
kalbu apie pašnekinimą parduo- pagrindinį skirtumą tarp europie- rasių, ir neturi didelio noro išlai- tuviško tinklaraščio idėja kilo la-
tuvėse), parke šypsosi ir klausia, čio ir australo. kyti lietuviškumą bei tradicijas. bai natūraliai.
nes sutikau kaip sekasi... Be abejo, jie irgi Būtų itin smagu pabendrau- „Lietuvoje beveik niekas nera-
mylimą
turi rūpesčių, bet humoras, gera Lietuvių ti su lietuvių bendruo- šo apie rašymą. Dažniausiai me-
nuotaika, žinojimas, kad, įmirkęs bendruomenės sensta menių nariais, nininkai kalba apie šį procesą kaip
žmogų.
liūdesy nieko gero nenuveiksi, S. Bernotaitė pasakoja, kad Aus- apie kažkokį mistišką reiškinį,
sudaro „no worries“ („be jokių tralijoje yra bent keletas nemažų nors tai yra sunkus techninis dar-
bas“, – būtent todėl moteris sako
ir pabandžiusi į rašytojo profesiją
pažvelgti profesionaliai.

Amerikietiškoji svajonė?
Po metų, praleistų Australijoje, lie-
tuvės vyras gavo paskyrimą dirb-
ti Niujorke. Sandra nenudžiugo,
mat jau buvo pripratusi prie nau-
jojo gyvenimo. Be to, Amerika jos
niekada nežavėjo. Dažnai, pasak
pašnekovės, kokiam australui ima
ir išsprūsta, kad Amerikoje trūksta
gyvenimo kokybės. „Ir aš tai pa-
stebėjau. Vieta, kur šiuo metu gy-
venu Amerikoje, truputį primena
Lietuvą – tas pats nervingas kru-
tėjimas, pikti ir nelaimingi veidai,
netgi pastebimas rasizmas“, – tiki-
na ji. Kita vertus, Sandra sutinka,
kad Amerika – neribotų galimybių
šalis. Ir sėkmės. Ji – tarsi lošimo
namai. „Tikrai aišku, kad išleisi
visus pinigus, bet ar praturtėsi,
tai jau ir yra laimės dalykas. Šio-
je šalyje gali pakilti į viršūnę, bet
lygiai tiek pat šansų, kad atsidursi
gatvėje. Amerika tiesiog traukte
traukia „lošėjus“ iš viso pasaulio“,
– nusijuokia Amerikoje šiuo metu
gyvenanti lietuvė. Ir priduria, kad
turbūt tik amerikiečiai garbina
amerikietiškos laisvės svajonę, ku-
ria, beje, tiki ir lietuviai, tačiau ji
tikina, kad paragavus Australijos
laisvės, amerikietiškoji nebeatro-
do tokia įspūdinga.
Kur toliau?
Sandra teigia, kad patirtis, įgyta
gyvenant Australijoje ir JAV, padė-
jo jai atsakyti į daugelį klausimų ir
į Lietuvą pažvelgti kitomis akimis.
„Iš šono, tiesą sakant, Lietuva kar-
tais atrodo apgailėtinai, kai ją ly-
giname su milžinėmis. Pagal plotą
ji dvigubai mažesnė už Niujorko
valstiją, pagal gyventojų skaičių
– tarsi vienas Niujorko rajonas.
O mūsų šeimininkai nesugeba
susitvarkyti savo ūkio...“, – nuo-
gąstavo pašnekovė, bet tuoj pat
pridūrė gyvendama svetur labai
pasiilgstanti Lietuvos, nes tai, kas
sava, visada bus arčiausiai širdies.
Sandros vyro kontraktas JAV jau
baigiasi, o moteris tikisi, kad ki-
tas paskyrimas bus į Latviją – ir
to nekantriai laukia. Jei planai iš-
sipildys, ji bus arčiau draugų ir
šeimos.
Page 1  |  Page 2  |  Page 3  |  Page 4  |  Page 5  |  Page 6  |  Page 7  |  Page 8  |  Page 9  |  Page 10  |  Page 11  |  Page 12  |  Page 13  |  Page 14  |  Page 15  |  Page 16  |  Page 17  |  Page 18  |  Page 19  |  Page 20  |  Page 21  |  Page 22  |  Page 23  |  Page 24  |  Page 25  |  Page 26  |  Page 27  |  Page 28  |  Page 29  |  Page 30  |  Page 31  |  Page 32